Meksikos gyvenimo dirigentas – ieškomiausias pasaulio mafiozas

Prabangūs namai, gražūs žmonės ir drabužiai, amžina meilė – tokia meksikietiškų serialų tikrovė. Kasdien gatvėse randami sudarkyti lavonai, klestintys narkotikų fabrikai, kulkų suvarpytos pastatų sienos ir lūšnynai – tokia tikroji Meksikos realybė.

Kai kas teigia, kad Meksikai vadovauja ne šalies prezidentas Felipe Calderonas, o narkotikų prekeivis El Chapo – neūžauga, trumpulis.

Ši 54 metų Joaquino Guzmano-Loeros pravardė kam nors gali sukelti šypseną, bet ne jo tėvynainiams. Šie jį mini maldose, o jo darbus sapnuoja košmaruose.

Ieškomiausias nusikaltėlis

Narkotikų prekybos karaliumi tituluojamo J.Guzmano-Loeros pavardę ne blogiau žino ir viso pasaulio teisėsaugininkai.

Po Osamos bin Ladeno mirties jis – ieškomiausias planetos nusikaltėlis.

Grėsmingojo meksikiečio medžiotojų apmaudui, žurnalas „Forbes” jau treti metai J.Guzmaną-Loerą įtraukia į galingiausių pasaulio žmonių sąrašą.

Jo pavardė puikuojasi tarp tokių asmenybių kaip Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas ir kiti.

Meksikos prezidentas į pasaulio išrinktųjų gretas nepatenka.

Pirmą kartą į šį sąrašą įtakingiausias Meksikos mafijos bosas pakliuvo 2009 metais ir jame užėmė 41 vietą.

2010-aisiais buvo įrašytas į 60-ąją. Pernai jis užėmė 55 vietą ir aplenkė Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, kuris – 59-asis.

„Forbes” šio gangsterio vardą yra minėjęs ir tarp turtingiausių pasaulio ir Meksikos žmonių. Žurnalas jį vadina didžiausiu visų laikų narkotikų prekybos mafiozu.

Patikimesnis už vyriausybę?

Pastarąjį kartą El Chapo vardas plačiai nuskambėjo šio mėnesio pradžioje. Mat JAV Iždo departamentas išplatino pareiškimą, kuriame J.Guzmaną-Loerą pavadino galingiausiu narkotikų prekeiviu pasaulyje.

Kone tuo pat metu meksikietiškų televizijos serialų superžvaigždė Kate del Castillo internete paskelbė viešą kreipimąsi į garsųjį mafiozą ir sukėlė milžinišką skandalą.

„Šiandien aš pasitikiu El Chapo labiau nei vyriausybe, kuri slepia skausmingą tiesą, slepia vaistus nuo vėžio ir AIDS dėl savo naudos ir gerovės”, – pareiškė 39 metų aktorė savo tinklaraštyje.

„Pone El Chapo, argi nebūtų puiku, jeigu pradėtumėte gabenti gerus dalykus: vaistus nuo ligų, maistą gatvės vaikams, alkoholį pagyvenusiems žmonėms, kurie gyvena lūšnose ir negali savo paskutinių metų praleisti taip, kaip, po velnių, jie norėtų?

Galėtumėte kovoti su korumpuotais politikais, o ne moterimis ir vaikais, kurie paverčiami vergais”, – tęsė K.del Castillo, tituluojama viena gražiausių Meksikos moterų.

Aktorė taip pat siūlė sudeginti „visus tuos kekšių namus, kur moterys nevertos daugiau kaip pakelio cigarečių”.

Anot jos, be pasiūlos nebus ir paklausos.

„Pirmyn, pone, jūs taptumėte didvyrių didvyriu”, – aistringai ragino garsenybė, neseniai televizijos seriale „Karalienė iš Pietų” („La Reina del Sur”) atlikusi narkotikų prekeivės vaidmenį.

Armija asmens sargybinių

Aktorės gerbėjams belieka tikėtis, kad drąsūs jų numylėtinės žodžiai, skirti galingajam tėvynainiui, jam nenuskambėjo kaip nors netinkamai.

Kai El Chapo kas nors nepatinka, žmogus gali būti nušluotas nuo žemės taip pat lengvai kaip musė nuo stalo.

Nusikaltėliui talkina visa armija smogikų ir, kaip įtariama, nemaža vietinės policijos dalis.

Jo vadovaujamos organizacijos – Sinaloa kartelio – mastą ir jo paties reikšmingumą galima įsivaizduoti žinant, kad vien patį J.Guzmaną-Loerą saugo apie trisdešimt asmens sargybinių. Jie gerai ginkluoti ir vilki karių uniformas.

Už informaciją, kuri padėtų sučiupti J.Guzmaną-Loerą, Jungtinės Valstijos yra pažadėjusios 5 milijonų JAV dolerių premiją. El Chapo medžioklę yra paskelbęs ir Interpolas.

Iškilti padėjo ambicingas būdas

Vienas didžiausių šiandienos pasaulio nusikaltėlių gimė 1957 metų balandžio 4-ąją.

J.Guzmanas-Loera augo skurdžioje šeimoje kartu su 2 seserimis ir 4 broliais. Vaikystėje prie šeimos išlaikymo prisidėdavo pardavinėdamas apelsinus.

Jo tėvas augino galvijus ir, manoma, aguonas opiumui. Tėvas turėjęs ryšių su tuometiniais narkotikų prekeiviais Kuljakane, Ramiojo vandenyno skalaujamos Sinaloa valstijos sostinėje. Tėvo pažintys ir nulėmę J.Guzmano-Loeros ateitį.

Būdamas maždaug 20 metų jis įsitraukė į narkotikų prekybos pasaulį.

Būsimojo narkotikų prekybos karaliaus karjera šuoliuoti aukštyn ėmė praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Jaunuolis buvo ambicingas. Tapęs atsakingu už narkotikų siuntas iš kalnuose veikiančių fabrikų į miestus ir pasienį, jis spaudė savo bosus gaminti ir siųsti į šiaurę vis daugiau produkcijos.

Netrukus J.Guzmanui-Loerai buvo pavesta rūpintis narkotikų ir jiems gaminti reikalingų medžiagų gabenimu iš Kolumbijos į Meksiką, o vėliau teko ir narkotikų perdavimo klientams JAV kontrolė.

Kai tuometis J.Guzmano-Loeros viršininkas Miguelis Angelis Felixas Gallardo, pravarde El Padrino, buvo suimtas, jaunasis gangsteris pats stojo prie Sinaloa kartelio vairo.

Ši nusikalstama organizacija yra įsitvirtinusi Kuljakane ir turi prekybinių ryšių su maždaug 50 pasaulio valstybių.

El Chapo iki šiol stiprina savo pozicijas Meksikoje, kur, be jo vadovaujamo kartelio, veikia dar 7 narkotikų prekybos susivienijimai. Tarp klanų dažnai vyksta karai dėl įtakos – jie persikelia į gatves, o jų aukomis tampa ir nekalti žmonės.

Trečia žmona – grožio karalienė

Kaip ir darbe, taip ir asmeniniame J.Guzmano-Loeros gyvenime rutinos nėra. 1977 m. jis vedė pirmą kartą ir susilaukė 3 sūnų. Devintojo dešimtmečio viduryje vedė antrą kartą, gimė dar 3 sūnūs ir duktė.

2007-aisiais mafiozas vedė dabartinę savo žmoną, Sinaloa valstijos grožio karalienę Emmą Coronel Aispuro. Jie susituokė, vos tik merginai suėjo 18 metų.

JAV pilietybę turinti gražuolė praėjusių metų rugpjūtį Los Andžele pagimdė dvynukes.

Ligoninėje pildydama dokumentus, grafą, kur reikėjo nurodyti naujagimių tėvą, moteris paliko tuščią.

Policija neturėjo preteksto ją sulaikyti, ir motina su naujagimėmis sėkmingai grįžo į Meksiką.

Tvarkos ir gerovės simbolis?

Vyresnieji J.Guzmano-Loeros sūnūs pasuko tėvo pėdomis – į narkotikų verslą.

2008-ųjų gegužės 8-ąją kovos tarp Sinaloa ir Beltrano Leyvos kartelių metu buvo nužudytas jo sūnus iš antrosios santuokos.

Tėvo sielvartą tuomet pajuto visi: vien per gegužę Kuljakane buvo nužudyta 116 žmonių, iš jų 26 – policininkai. Birželį – 128, liepą – 143.

Apskritai nuo tada, kai 2006 metais Meksikos prezidentu buvo išrinktas F.Calderonas, kuris paskelbė griežtą kovą su narkotikų verslu, šalyje buvo nužudyta apie 50 tūkstančių žmonių.

Tai – maždaug pusė Panevėžio miesto gyventojų.

Iš tikrųjų įtaka F.Calderonas niekaip negali prilygti garsiajam savo tėvynainiui.

Paradoksalu, bet El Chapo vietinių gyventojų yra siejamas ne tik su praliejamu krauju bei pražūtingos priklausomybės skatinimu, bet ir su tvarka bei gerove.

Šią J.Guzmano-Loeros veiklos pusę atskleidžia žurnalistas, J.Guzmano-Loeros biografas Malcomas Beithas: „Manoma, kad El Chapo sumoka už mokyklų, ligoninių statybas, remia kitų viešųjų projektų įgyvendinimą. Antra, kai kuriose Sinaloa valstijos dalyse jis kone vienintelis darbdavys. Trečia, jis sugauna ir nubaudžia smulkius vagišius ir chuliganus.”

Restorane – netikėtumas

2007-aisiais kitas žurnalistas aprašė atvejį, kiek praskleidusį žymiojo narkotikų prekeivio asmenybės šydą.

Vieną lapkričio vakarą, apie 20 valandą, į vieną restoraną įėjo vyras, lydimas dar trijų vyrų. Storu balsu paprašė maždaug 30 tuo metu ten vakarieniaujančių žmonių dėmesio.

„Ponai, prašau skirti man minutėlę savo laiko. Netrukus įeis vyras, bosas. Prašome jūsų likti savo vietose. Durys bus užrakintos ir niekas negalės išeiti. Jums taip pat neleidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais.

Nesijaudinkite: jei darysite viską taip, kaip jūsų prašoma, nieko neatsitiks. Toliau valgykite ir neprašykite sąskaitos. Bosas sumokės. Ačiū.”

Visi vakarieniautojai nustebę laukė. Į restoraną įėjo penkiolika vyrų, tarp jų ir bosas J.Guzmanas-Loera. Lankytojai buvo paralyžiuoti iš baimės. Žingsniuodamas savo smogikų centre El Chapo atrodė ramus ir išdidus.

Gangsteris ėjo prie kiekvieno staliuko ir visiems spaudė ranką: „Sveiki, malonu su jumis susipažinti. Kaip sekasi? Aš Joaquinas Guzmanas-Loera. Džiaugiuosi su jumis susipažinęs. Esu jūsų paslaugoms.” Nė vienas neliko nepasveikintas.

Tuomet El Chapo nuėjo į privatų restorano kambarį. Dalis jo parankinių nuėjo kartu, dalis pasiliko su lankytojais.

Užsirakinęs tame kambaryje jis vakarieniavo apie 2 valandas, užsisakydamas nuo aštrumo net prakaituoti priverčiančius meksikietiškus valgius.

Pavakarieniavęs El Chapo tyliai pasišalino. Įkandin išėjo ir jo sargybiniai. Visų lankytojų sąskaitos buvo apmokėtos.

Žinoma ir apie daugiau tokio pobūdžio vakarienių.

Skandalingas pabėgimas

Mafijos šulas jau yra ragavęs kalėjimo duonos. 1993 metais jis buvo sučiuptas Gvatemaloje, išduotas Meksikai ir nuteistas kalėti beveik 21 metus.

Praleidęs pusaštuntų metų griežtojo režimo kalėjime, J.Guzmanas-Loera iš jo išvažiavo... skalbinių sunkvežimyje. Vairuotojui sustojus ir išlipus degalinėje, būsimasis bosų bosas išsprūdo lauk ir nukulniavo į naktį.

Šis įvykis užtraukė didelę tarptautinę gėdą Meksikos valdžiai.

Kalbama, kad J.Guzmanui-Loerai pabėgimas kainavo apie 2,5 mln. JAV dolerių. Už juos gangsteris „nupirko” visus jį išlaisvinti pagelbėjusius asmenis.

Pasak pareigūnų, prie pabėgimo organizavimo prisidėjo net 78 žmonės!

Perspėjimas kunigui

Nuo to laiko dešimtys tūkstančių policininkų ir karių El Chapo gaudo lyg vėją laukuose.

Negelbėja net naujausios technologijos, o vietiniai gyventojai savo dievuko neišduoda.

2009-ųjų pavasarį katalikų arkivyskupas meksikietis Hectoras Gonzalezas pranešė, kad besislapstantis narkotikų prekeivis „gyvena netoliese ir visi tai žino, išskyrus pareigūnus, kurie dėl kažkokių priežasčių jo tiesiog nepamato”.

Praėjus kelioms dienoms po šio pareiškimo du negyvi karininkai buvo rasti kulkų suvarpytame automobilyje, stovėjusiame netoli tos vietos, kur esą slapstėsi J.Guzmanas-Loera. Nelaimingieji bandė dirbti slaptai – vilkėjo civilių rūbais. Bet prie jų kūnų buvo palikta žinutė: „Jūs niekada nesugausite El Chapo, nei kunigai, nei vyriausybė.”

Pradėjo persekioti nesėkmės?

Manoma, kad šiuo metu J.Guzmanas-Loera slapstosi kažkur Meksikos vakarinėje dalyje dunksančiuose kalnuose. Ten veikia ir jo pastatyti metamfetamino gamybos fabrikai, iš kurių dauguma produkcijos iškeliauja į Jungtines Valstijas.

Jeigu narkotikų prekeivis nebus sulaikytas per artimiausius mėnesius, tai greičiausiai nulems blogą ateities scenarijų prezidentui F.Calderonui.

Nesaugumas – aktualiausia šiandienos Meksikos visuomenės problema. Ją išspręsti užsimojusiam šalies vadovui tai daryti sekasi sunkiai.

Nesugavęs J.Guzmano-Loeros jis negalės tikėtis didelės sėkmės ir šią vasarą vyksiančiuose Meksikos prezidento rinkimuose.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Sinaloa klanui ėmė svilti padai. Nors kol kas ir negali pasigirti jokiu esminiu persilaužimu,

Meksikos valdžia sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir policininkų nusikaltėliams gaudyti.

Neseniai teisėsaugos pajėgos nukovė vieną svarbiausių asmenų organizacijoje – Felipe Cabrerą Sarabią, pravarde Inžinierius. Manoma, kad jis vadovavo J.Guzmano-Loeros saugumo pajėgoms ir kontroliavo narkotikų verslą kai kuriuose regionuose.

Be to, JAV žvalgybos tyrimų bendrovė „Stratfor” šią savaitę paskelbė raportą, kad didžiausiu Meksikos narkotikų karteliu reikia laikyti nebe Sinaloa, o jo konkurentą „Los Zetas”, kuriam esą vadovauja buvę specialiųjų pajėgų kariai.

Taikiklyje – net dainininkai

Tiesa, sunku pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Sinaloa karteliui dabar ypač svarbu, kad kuo mažiau informacijos apie jį pasiektų valdžios ausis.

Šią poziciją organizacija aiškiai pademonstravo pernai lapkritį, kai buvo nužudytas žinomas Meksikos liaudies muzikos atlikėjas Diego Rivas.

Dainininkas su bičiuliais savo namuose gėrė ir dainavo, kai į namus įsiveržė ginkluoti užpuolikai ir visus sušaudė.

D.Rivas kūrė ir atliko dainas apie narkotikų verslą.

Tarp jo kūrinių – baladė, pavadinta „Duoklė El Chapo” („Homenaje al Chapo”).

D.Rivas – jau maždaug 20-asis meksikiečių dainius, kritęs nuo kulkų. Priežasčių, kodėl nušautas, paprastai niekas nenurodo.

Žmonės kalba, kad nusikaltėlių vadeivoms dažniausiai neįtinka esą užgaulūs arba per daug informacijos apie jų verslą atskleidžiantys dainų tekstai.

Žmonių maldos – „žaliajam velniui”

Kodėl tūkstančiams pareigūnų taip nesiseka sučiupti vienintelio nusikaltėlio? Gal narkotinių medžiagų gamyba ir prekyba yra neatskiriama meksikiečių kultūros dalis?

Taip tikrai galima pamanyti, kai nusikaltėliams šalyje net meldžiamasi. Štai Kuljakane, per kurį eina narkotikų keliai iš Pietų į Šiaurės Ameriką, stovi Jesuso Malverde koplyčia. Joje esanti ūsuoto juodaplaukio statula vaizduoja Jesusą Malverde – 1909 metais pakartą vietinį Tadą Blindą.

Šią koplyčią jam 1969 metais pastatė vienas Meksikos žemdirbys, kuris buvo keturis kartus pašautas banditų, bet išgijo. Jo įsitikinimu, likti gyvam padėjo J.Malverde.

Šis legendinis meksikiečių veikėjas yra vadinamas vargšų angelu ir narkotikų prekeivių šventuoju. Būtent jam, o ne Švenčiausiajai Mergelei kvaišalų gabentojai sustoja pasimelsti, kad jų nelegali kelionė į Jungtines Valstijas ir atgal būtų sėkminga.

Ironiškai ir pranašingai skamba narkotikų prekeivių šventojo vardas. Pirmoji jo dalis yra krikščionių išganytojo vardas Jėzus, o „mal verde” išvertus reiškia „žaliasis velnias”.