Mes gyvename matricoje – teigia mokslininkai

Filosofai nuolat kėlė tokius klausimus, kaip antai:
Ar tikrai egzistuoja realus pasaulis?
O galbūt realybė tėra mūsų vaizduotės vaisius?
Šiandien kai kurie mokslininkai iškelia prielaidą,
jog visa tai, ką mes suvokiame kaip visatą, yra ne
kas kita, kaip milžiniška simuliuojama būtis.
Egzistuoja 20 proc. tikimybė, kad gyvename
virtualioje Visatoje, taip tikroviškai sumodeliuotoje
kažkokiu superkompiuteriu, kad fizinės realybės
neįmanoma atskirti nuo menamosios, mano britų
mokslininkas Nickas Bostromas.
Oksfordo universiteto (D. Britanija) profesorius,
Žmonijos ateities instituto direktorius Nickas
Bostromas, 2003 metais žurnale „Philosophical
Quarterly“ paskelbęs didelį susidomėjimą sukėlusį
straipsnį „Ar jūs gyvenate kompiuterinėje
simuliacijoje?“, apskaičiavo, kad egzistuoja 20
proc. tikimybė, jog gyvename menamoje visatoje.
Plačiai pripažinta, kad protavimas yra smegenų
veiklos rezultatas: šio neurobiologų patvirtinto
fakto niekas neginčija. Tai reiškia, kad tiksli mūsų
neuronuose vykstančių procesų kopija turės tokį
patį protą ir sąmonę, kaip ir gyvas žmogus.
Žmonija jau yra nemažai pasiekusi šioje srityje:
jau kuriamos dirbtinės sinapsės, atskiras smegenų
funkcijas kopijuojantys algoritmai, galima sakyti,
kad mes jau einame tuo keliu, kuris anksčiau ar
vėliau atves į galimybę paleisti žmogaus protą ir
sąmonę iš savotiško „kietojo disko“.
Tai bus galimybė perkelti žmogų į virtualų pasaulį.
Dabartinis mokslo ir technologijų raidos lygis dar
neleidžia to pasiekti, bet teoriškai tokia galimybė
visiškai įmanoma, mano mokslininkas. Pasak jo,
ateityje mes potencialiai galėsime modeliuoti
ištisus pasaulius.
N. Bostromas mano, kad skaičiavimų
technologijoms pasiekus aukštą išvystymo lygį
atsivers dar įspūdingesnė galimybė: užuot
kopijavus egzistuojančio žmogaus sąmonę į
„kietąjį diską“, į jį bus galima įrašyti naują
unikalią programą, kuri valdys naują gyvą būtybę.
Į jos virtualias akis, ausis ir kitus pojūčių organus
bus galima siųsti elektroninius signalus. Lygiai
tokiu pat būdu informaciją apie išorinį pasaulį per
kūno jusles gauna ir mūsų, ir kitų Žemėje
gyvenančių biologinių būtybių smegenys. Pasak
mokslininko, tai bus „matrica“ – virtuali
sumodeliuota visata, kurioje veiks tam tikri
dėsniai.
Iš tokios prielaidos seka, kad po to, kai bus
sukurtas pirmasis virtualus pasaulis, žmonija
neišvengiamai imsis kurti vis naujus, jų bus
šimtai, o gal net tūkstančiai ar šimtai tūkstančių,
aiškina N. Bostromas. Sumodeliuotuose
pasauliuose egzistuojančios būtybės, jei bus
pakankamai protingos, taip pat pradės kurti savo
virtualius pasaulius. Taigi, vienintelis realus
pasaulis su viena virtualia Visata vargu ar gali
egzistuoti. Greičiausiai arba „matricos“ išvis nėra,
arba jų yra milijardai.
REKLAMA Dėl reklamos…
Kaip atsakyti į šį klausimą? Mokslininko manymu,
į jį atsakymas bus gautas tik tada, kai žmonija
sukurs pirmąjį virtualų pasaulio modelį ir imsis
kurti kitus. Tada atsakymas į klausimą, ar
egzistuoja „matrica“, bus akivaizdus. Tačiau čia
iškyla naujas ir dar svarbesnis klausimas: o pati
žmonija gyvena realioje ar sumodeliuotoje,
menamoje visatoje?
N. Bostromas nutarė apskaičiuoti tokią tikimybę.
Kadangi fizinė visata gali būti tik viena, o virtualių
– milijardai, tikimybė, jog mes gyvename būtent
„matricoje“, o ne realiame pasaulyje, jo manymu,
yra labai didelė.
Iki šiol mes buvome tikri, kad mūsų Visata yra
reali, tik dėl tos priežasties, kad nebuvome
susidūrę su modeliuojamu pasauliu. Tačiau vos
tik įvaldysime jo kūrimo ir valdymo technologiją,
situacija iš esmės pasikeis: menamo pasaulio
sukūrimas suteiks labai svarbių argumentų
manyti, jog mes patys gyvename simuliuojamoje
visatoje.
Profesoriaus Bostromo teigimu, yra daugybė
priežasčių, dėl kurių žmonija negalėtų sukurti
tokio menamo pasaulio, tarp jų technologinės,
etinės ir kitokios. Jis apskaičiavo, kad tikimybė,
jog mes vieną gražią dieną sukursime menamą
pasaulį, lygi 20 proc. Šis skaičius, anot
mokslininko, yra lygus tikimybei, kad mes patys
dabar gyvename „matricoje“. Jei kliūtys kuriant
menamą pasaulį pasirodys esančios kur kas
didesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, tai jo
sukūrimo tikimybė gali sumažėti iki 5 ar 10 proc.
Pvz. kosmologus visada labai stulbindavo
preciziškos gamtos dėsnių planingumas ir jų
sąsajos su gyvybės egzistavimu. Kosmologai iki
šiol siekia atrasti mokslinį paaiškinimą draugiškos
gyvybei kosmoso aplinkos mįslei įminti.
Polas Deivis (Paul Davies), Australijos
astrobiologijos centro prie Macquarie universiteto
profesorius mano, kad galimas atsakymas į šį
klausimą slypėti galėtų ne vienos ir ne kelių
visatų, o multivisatos egzistavime. Anot jo
teorijos, tai, ką mes vadiname visata, nėra nieko
panašaus į ją.
„Mes esame tik simuliacija… aukštesnio ar
aukščiausio lygio būtybių kūrinys,“ teigia Seras
Martinas Rysas (Sir Martin Rees), britų
astronomas bei multivisatos teorijos rėmėjas.
„Visa fizinė visata gali būti tik virtualios realybės
apraiška, tad mes esame matricoje, o ne pačioje
fizikoje“.
Nikas Bostromas (Nick Bostrom), Oksfordo
universiteto filosofas (www.simulation-
argument.com), mano, kad jei egzistuoja
civilizacijos, susijusios su kosminio simuliavimo
gebėjimais, tuomet jų suklastotos visatos gali
savo skaičiumi gerokai pralenkti realias būtis.
Džonas Barou (John Barrow), Martino Ryso
kolega iš Kembridžo universiteto, iškelia dar
sudėtingesnį klausimą – ar tos simuliacijos gali
vykti virtualios realybės kūrimo sąskaita. „Galbūt,
jei gilintumėmės dar labiau, pastebėtume, jog
visas vaizdas tarsi mirga“.
Anomalija.lt ir Balsas.lt inf.