Metų pradžioje greta Žemės praskries du asteroidai

Metų pradžioje greta
Žemės pralėks du
asteroidai

Pačioje šių metų pradžioje,
per pirmuosius pusantro
mėnesio, visai greta Žemės
praskries du gana stambūs
asteroidai. Pirmasis – Apofis –
santykinai arti Žemės bus jau
šį trečiadienį. Antrasis – DA14
– prie mūsų priartės, kalbant
astronominiais terminais, per
plauko storį. Tai įvyks vasario
15-16 dienomis.
Milžinas Apofis kol kas
negrėsmingas
Asteroidas Apofis gražiai, ne
skaičiais (nors jis turi ir savo
kodą, 99942), buvo
pavadintas dar 2004 metų
gruodį. Po šešių mėnesių
stebėjimo astronomai
prikaupė pakankamai
duomenų, kad galėtų
apytiksliai apskaičiuoti šio
300 metrų skersmens
kosminio akmenėlio orbitą. Ir
gautas rezultatas įbaugino
visą pasaulį.
Tuometiniais astronomų
skaičiavimais, egzistavo
tikimybė 1 iš 300, kad 2029
metų balandį šis asteroidas
tėkšis į Žemės paviršių. NASA
išplatino pranešimą spaudai,
skatindama visus pasaulio
astronomus atlikti daugiau
stebėjimų ir patikslinti
pavojingo kosminio kūno
orbitą. Bet orbitos tikslinimas
žmonių nenuramino, o tik dar
labiau padidino jų išgąstį –
galima susidūrimo su
asteroidu data buvo
patikslinta iki 2029 metų
balandžio 13 dienos, rašo
„The Guardian".
2004 metų Kūčias
astronomai sutiko ištįsusiais
veidais – tuometiniai
duomenys rodė, kad
asteroido kritimo tikimybė
yra 1 iš 45 ir padėtis atrodė
labai rimta. Bet po kelių
dienų, gruodžio 27, jie galėjo
su palengvėjimu atsikvėpti.
Peržvelgus senesnes
kosmoso nuotraukas buvo
aptiktas vienas 2004 metų
vaizdelis, kuriame šis
asteroidas buvo
nufotografuotas, bet į jį
niekas iki tol nebuvo
atkreipęs dėmesio. Naujoji
nuotrauka smarkiai padidino
orbitos skaičiavimo tikslumą,
o 2029 metų susidūrimo
tikimybė krito žemiau
grindjuostės. Bet už tai
atsirado nedidelė tikimybė,
kad susidūrimas su Apofiu
įvyks 2036 metais – ta
tikimybė iki šiol nėra
paneigta.
Nors priežasties panikuoti
nėra, nereikėtų ir visiškai
nusiraminti: Apofis vis dar
įrašytas į potencialiai
pavojingų asteroidų sąrašą
, kurį sudarė Tarptautinės
astronomų sąjungos Mažųjų
planetų centras.
Dauguma asteroidų sukasi
kosmoso juostoje tarp Marso
ir Jupiterio, bet kai kurie iš jų
nusprendžia paklajoti po
kosmosą ir kelia rimtą
grėsmę. Vienas iš tokių
klajūnų yra Apofis,
priskiriamas Ateno šeimai.
Tokie asteroidai sukasi ne
asteroidų žiede ir didžiąją dalį
laiko praleidžia Žemės orbitos
vidinėje dalyje, tarp Žemės ir
Saulės.
Dėl šios priežasties tokie
asteroidai yra itin pavojingi:
kuomet jie didžiąją laiko dalį
praleidžia tarp mūsų ir Saulės,
teleskopais iš Žemės juos
pastebėti labai sudėtinga – jie
yra tarsi Antrojo pasaulinio
karo lakūnas asas,
atskriejantis į savo taikinį iš
Saulės pusės.
Šįkart asteroidas Apofis artėja
iš išorinės Žemės orbitos
pusės ir kurį laiką bus
matomas naktiniame
danguje. Sausio 9 dienos
vakarą astronomai turės retą
galimybę visus savo
stebėjimo įrankius nukreipti į
mažą dangaus lopinėlį ir
pasistengti nustatyti du kol
kas nežinomus dalykus –
asteroido masę ir tai, kaip jis
sukasi. Ir vienas, ir kitas
dalykas turi įtakos Apofio
orbitai, todėl be šių žinių
negalima atlikti tikslių orbitos
skaičiavimų.
Kol kas nežinoma ir kaip
Apofio orbitą veikia nuo šio
akmens atsispindinti Saulės
šviesa – ji taip pat gali turėti
įtakos orbitai. Rusija paskelbė
ambicingą planą iki 2020
metų ant šio asteroido
paviršiaus nuleisti stebėjimo
zondą – jei planas būtų
realizuotas, asteroidą galima
būtų kur kas akyliau stebėti
patogiai sėdint Žemėje.
Tiesa, apofis trečiadienį
priartės tik matuojant
astronominiais terminais:
arčiausiai Žemės jis šiuokart
prisiartins per 14,5 mln.
kilometrų – palyginimui,
Mėnulio orbita yra 385 000
kilometrų. O štai 2029 metais
jis priartės kur kas labiau, vos
per 30 000 kilometrų virš
mūsų galvų – tai arčiau netgi
už kai kuriuos komunikacijų
palydovus. Tuomet jis bus
matomas net neginkluota
akimi, kaip pakankamai
ryškus judantis objektas, kurį,
deja, bus galima pamatyti tik
būnant Atlanto vandenyno
vidury.
DA14 priartės per plauką
O štai antrasis šių metų
pradžios Žemės kaimynas –
DA14 – vasario vidury pro
mus pralėks labai arti.
Wikipedia duomenimis, jis
gali praskrieti vos 27 100
kilometrų nuo Žemės centro
atstumu – arčiau, nei
geostacionaria orbita
judantys komunikacijų
palydovai. Bet astronomai
tikina, kad su mūsų planeta
jis tikrai nesusidurs. Be to,
šiek tiek ramina ir tai, kad
DA14 yra kur kas smulkesnis
už Apofis – vos 45 metrų
skersmens.
„Tai bus pats artimiausias iš
anksto prognozuotas
asteroido praskridimas. Dėl to
kad jis šitaip priartės, jį
žvaigždžių fone galės stebėti
net astronomai mėgėjai. Gali
būti, kad jis bus matomas
naudojantis net žiūronais", -
laukiamu reginiu džiaugiasi
Armagh observatorijos
Šiaurės Airijoje direktorius
Markas Bailey.