Metalinis stuburo implantas trapus kaip porcelianas?

Medikai nukentėjusiems pacientams aiškina, kad lūžtantys stuburo implantai yra normalus reiškinys. Kas kaltas dėl dvylika metų žmogų kamuojančių stuburo skausmų: medikai ar sulūžęs implantas? O gal tiesiog nepagydoma liga? Su tokiu nuosprendžiu žmogui dažniausiai sunku susitaikyti.
Džiaugsmas truko neilgai
Tytuvėniškis (Kelmės r.) Kęstutis Jancevičius – vyras pačiame jėgų žydėjime. Tačiau jau daug metų jis kiekvieną dieną pasitinka ir ją išlydi kamuojamas stuburo skausmų.
Daug vilčių jam teikė prieš dvylika metų Kauno medicinos universiteto klinikų Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriuje atlikta operacija. Stuburą sutvirtinus implantu, skausmai liovėsi, o buvęs ligonis vėl galėjo džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Deja, tai truko neilgai.
„Nepraėjus nė metams po operacijos, vėl ėmė kamuoti skausmai. Kreipiausi į mane operavusį gydytoją Bronių Špakauską. Paaiškėjo, kad nulūžo vienas implantą laikiusių sraigtų. Tačiau jo, pasak gydytojo, kol kas geriau nejudinti, šalinti jį būtų per daug pavojinga, nes varžtas yra trūkęs giliai kryžkaulyje, išimti jį techniškai net negalima, nes nukentėtų stuburo stabilumas“, – pasakojo K.Jancevičius.
Implantą jis buvo pirkęs iš bendrovės „Gameda“, todėl kreipėsi ir į juos. Gavo atsakymą: „Gameda“ įsipareigoja kompensuoti lūžusį transpedikulinį sraigtą savo sąskaita. Detales aptarsime telefonu“. Tačiau telefonu su juo niekas nekalbėjo, o implanto sraigtai vienas po kito lūžinėjo toliau.
Šiuo metu, K.Jancevičiaus teigimu, jau yra pasislinkusi visa stuburą sutvirtinusi plokštelė, kuri greitai gali išlįsti kiaurai per nugarą.
Pardavėjai nesijaučia kalti
K.Jancevičių itin skaudina tai, kad implantą pardavusi bendrovė su juo visiškai nesikalba, neatsakinėja į telefono skambučius, neatsakė ir į registruotu laišku nusiųstą pretenziją.
„Mes negalime atsakyti už tai, kas vyko prieš 10 ar daugiau metų. Prekiaujame tik sertifikuotais ir aukščiausios kokybės gaminiais, atstovaujame geriausiems pasaulyje prekiniams ženklams. Implantus parduodame gydymo įstaigai, o ne pacientams. K.Jancevičiui parduoti implantai taip pat atitiko aukščiausius tarptautinius sertifikatus“, – sakė bendrovės „Gameda“ komercijos direktorius Romas Daugnora.
Anot jo, per pastaruosius metus implantų gamyboje įvyko milžiniškas šuolis. „Prieš 10–12 metų naudoti implantai tada buvo modernūs, bet šiandien jie – jau praeitis. Mes negalime atsakyti už dviratį, kurio jau nebėra. Yra buvę, kad implantus siuntėme atgal į gamyklą. Bet atsakymai visuomet būdavo vienodi: metalas yra metalas, jis šiaip sau negali trūkti. Gali būti daugybė priežasčių, dėl kurių gali atsitikti taip, kaip atsitiko šiam vyriškiui“, – aiškino R.Daugnora.
„Nusikaltėliai baltais chalatais“
K.Jancevičių operavęs ir nuo varžto šalinimo susilaikęs Kauno medicinos universiteto klinikos Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovas B.Špakauskas iš karto į ligonio kortelę įrašė, kad „prognozė dėl visiško pasveikimo nepalanki“, ir šiandien tvirtina, jog dėl skausmo ne lūžęs sraigtas kaltas, o liga.
„Visada yra tikimybė, kad ir po operacijos žmogus nepasveiks. Nėra nė vieno gydymo būdo, kuris garantuotų šimtaprocentinį išgijimą. K.Jancevičiaus atveju nėra jokios prasmės šalinti trūkusio sraigto, nes skausmo priežastis ne jis, o progresuojanti degeneracinė stuburo liga. Tačiau šiandien madinga ieškoti kaltų ir dėl savo nepagydomos ligos kaltinti „nusikaltėlius baltais chalatais“, – ironizavo medikas.
Anot B.Špakausko, kaip rodo statistika, lūžta 17 proc. stuburo implantų ir tai yra laikoma normaliu reiškiniu. Vienareikšmiško atsakymo, kodėl taip atsitinka, nėra. „Gal medicinos neišmanančiam žmogui ir sunku suprasti, kad metalinį implantą gali sulaužyti net mikrojudesiai“, – aiškino B.Špakauskas.
Medikas stebėjosi, kad K.Jancevičius ieško kaltų užuot atvykęs pas gydytojus. „Seniai mačiau šį pacientą. Jam tiesiog reikėtų atvažiuoti pas mus“, – siūlė B.Špakauskas.
Bėdą stumdo nuo savęs
O K.Jancevičius jaučiasi stumdomas nuo vienų pas kitus ir niekur negalintis sulaukti pagalbos.
„Kai kreipiausi į Kauno medikus, šie man sakė, kad galėjo būti kaltas ir implantas. Jį pardavusi bendrovė visiškai nereagavo į mano pretenzijas. Trūkus kantrybei, kreipiausi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bet ir iš ten gavau atsakymą, jog ši tarnyba „nėra įgaliota atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės“. Ir išvardijo institucijas, į kurias galiu kreiptis, kad turėdamas jų atsakymus galėčiau kreiptis į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Tačiau iš kur man gauti tuos atsakymus, jei su manimi nei kalbasi, nei į laiškus atsakinėja?“ – apmaudo neslėpė žmogus.
KOMENTARAS
Skųstis reikia laiku
Jolanta Strazdienė, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja
Sunku pasakyti, kodėl pacientas nesikreipė tiesiai į Valstybinę medicininio audito inspekciją, kurios teisininkai net ir telefonu būtų galėję paaiškinti skundo pateikimo tvarką ar rekomenduotų kitus problemos sprendimo būdus. Be to, informaciją galima gauti ir paskambinus nemokamu Sveikatos apsaugos ministerijos informacijos teikimo asmenims telefonu, kurio numeris – 8 800 66 004. Tik noriu pabrėžti, kad žmonės nelauktų ir į inspekciją kreiptųsi laiku. Nuo šių metų kovo 1 dienos įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, numatanti, kad teisę pareikšti skundą pacientas gali ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. O tvarka paprasta: pirmiausia pacientas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, turi pateikti skundą sveikatos priežiūros įstaigai ir tuomet, turėdamas atsakymą, gali kreiptis į kontroliuojančias institucijas.
Ar galėtume kuo nors padėti K.Jancevičiui? Ši istorija sena, smarkiai uždelsta, bet dėl šios istorijos įvykių per pastaruosius trejus metus jis gali kreiptis į mus.