Žmogaus vertė blizgučiais neišmatuojama

Artėjančias Kalėdas pajusti galime ne susikaupdami sulaukus advento, o kitaip. Kaip? Tą mums kiekvienais metais ištransliuoja ne kas kita, o prekybos centrai, siūlantys pirkti blizgias dovanas artimiesiems, televizorių ekranuose netylančios reklamos apie „dovanų metą”.

Tikrus kryžiaus kelius turi pereiti ne viena tėvelių pora, kol žaislų parduotuvėse randa savo atžaloms patinkantį žaislą. Vaikų norus formuoja reklamos, interneto svetainėse matyti įmantrūs žaislai, kurie, deja, dažnam mažyliui gana greitai nusibosta. Kitais metais apie naujas žaislų madas vėl bus trimituojama reklamose. Ir vėl tėvai skubės pildyti savo vaikų norų.

Kyla esminis klausimas: ar apipilti dovanomis žmonės tampa laimingi? Ar daiktai juos padaro vertingus? Daugelis mūsų atsakytų, kad, deja, taip. Pradedant nuo vaiko, kuris mokykloje tyčiojasi iš kito, kuris neturi tokio „nuostabaus” žaislo kaip jis, baigiant suaugusiuoju, kuris puikuojasi prabangiu automobiliu prieš kaimyną.

Vis dėlto įsisukę į vartojimo karuselę nejučia pamirštame ir kitas vertybes - nematerialias, kurių nenusipirksi jokioje parduotuvėje ir už jokius pasaulio pinigus. Rusų rašytojas Nikolajus Gogolis yra pasakęs, kad žodį reikia vertinti, nes tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas. Dovanokime gerus žodžius.