Mokslininkai: juokas iš tiesų yra geriausi vaistai

Smarkus juokas padeda susidoroti su skausmu, mat juokiantis smegenys užtvindomos opiatus primenančiomis medžiagomis, teigia britų mokslininkai.

Tyrėjai atliko laboratorinius eksperimentus, kurių metu savanoriai žiūrėjo ištraukas iš komedijų „Ponas Bynas“ arba „Draugai“, arba stebėjo kitokias programas – golfą ar laidas apie laukinę gamtą. Tuo metu stebėtas jų atsparumas nestipriam skausmui.

Dar vienas tyrimas atliktas Edinburgo mokslo festivalyje, kur savanoriai stebėjo arba komiko pasirodymą, arba teatro dramą, praneša naujienų agentūra AFP.

Laboratorijoje skausmas tyrimo dalyviam buvo sukeliamas naudojant smarkiai atšaldytą kibirėlį gėrimams vėsinti, kuris buvo padedamas savanoriams ant rankos, arba kraujo spaudimo matuoklio rankovę, kuri būdavo užveržiama iki vos pakeliamos ribos.

Mokslo festivalyje dalyvių netrukus po vaidinimų buvo paprašyta atlikti sudėtingą pratimą – priglusti nugara prie sienos tam tikru kampu sulenkus kojas, tarsi sėdint ant kėdės. Norėta pažiūrėti, ar juokas padeda pakelti skausmą.

Vos 15 minučių juoko padidino skausmo toleravimo lygį maždaug 10 proc., nustatė mokslininkai.

Laboratorijoje atlikti eksperimentai parodė, kad neutralios, nejuokingos programos neturėjo visiškai jokio skausmą palengvinančio poveikio. Kaip ir draminis spektaklis festivalio metu.

Vis dėlto tyrime pabrėžiami du svarbūs skirtumai.

Poveikį turėjo tik laisvas, nepriverstinis juokas, o ne mandagus pakikenimas. O taip nuoširdžiai dažniausiai juokiamasi kai žmogus yra draugijoje, o ne vienas.

„Labai mažai tyrinėta, kodėl mes juokiamės ir kokį vaidmenį tai vaidina visuomenėje. Naudodami mikrofonus, įrašėme visų dalyvių skleidžiamus garsus ir nustatėme, kad žiūrėję komediją maždaug trečdalį laiko juokėsi, o dėl to padidėjo jų atsparumas skausmui“, – teigė Oksfordo universiteto Socialinės ir kultūrinės antropologijos instituto vadovas Robinas Dunbaras.

Šį atsparumą, manoma, sukelia endorfinas, sudėtinga cheminė medžiaga, padedanti neuronams keistis informacija bei raminanti fizinio skausmo ir psichologinio streso signalus. Endorfinai sukuriami mankštinantis.

Juokiantis endorfinai išskiriami dėl nevalingo, pakartotinio raumenų susitraukimo, kai iškvepiamas oras, bet neatsikvepiama, mano mokslininkai. Raumenų susitraukinėjimas mus išsekina, dėl to paskatinamas endorfinų išsiskyrimas.

Manoma, kad juoktis sugeba ir didžiosios žmogbeždžionės, tačiau kitaip nei žmonės, jos besijuokdamos ir įkvėpia, ir iškvėpia.

Tyrėjai mano, kad eksperimentai padėjo geriau suprasti juokų sukėlimo psichologinį ir socialinį mechanizmą.

Ankstesni tyrimai didesnį dėmesį skyrė klausimui, kodėl žmonės juokiasi, o ne kaip jie tai daro.