Mokslininkai paaiškina kodėl darbo vakarėliuose dažnai apsikiauliname

Kitą darbo dieną po kasmetinio darbo vakarėlio kartais norisi tiesiog skradžiai žemę prasmegti. O dabar mokslininkai išsiaiškino dėl ko darbo šventėse žmonės taip dažnai elgiasi nederamai ir prisidaro sau gėdos, rašo telegraph.co.uk.

Mokslininkai nustatė, kad alkoholio vartojimas aplinkoje, kuri su tokia veikla paprastai nėra siejama, gali sumažinti šventės dalyvių gebėjimą kontroliuoti savo elgesį.

Mokslininkai nustatė, kad žmonių smegenys išmoksta kompensuoti alkoholio sukeliamą savikontrolės sumažėjimą esant įprastinėje aplinkoje – pavyzdžiui, bare ar namie su draugais.

Tačiau jeigu alkoholis vartojamas nepažįstamoje aplinkoje – pavyzdžiui, darbo vietoje, kur žmonės paprastai būna blaivi ir susikaupę – girtautojų smegenyse toks kompensavimo mechanizmas nesuveikia ir paprastai jie liaujasi save kontroliavę.

Tyrimui vadovavusi Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkė dr. Suzanne Higgs sakė: „Žinome, kad alkoholis pasižymi savikontrolę mažinančiu poveikiu. Nustatėme, kad žmonėms geriant tam tikrame kontekste, pavyzdžiui, tame pačiame kambaryje, per kurį laiką išsivysto tolerancija ir savikontrolę mažinantis poveikis išblėsta. Kai žmonės pavartoja alkoholio kitokioje aplinkoje, jų savikontrolė vėl sumažėja. Kuomet geriama bare, paprastai žmonės jau būna susipažinę su bendra barų aplinka ir įgiję toleranciją toje aplinkoje. O darbe alkoholis paprastai nevartojamas, todėl nėra gebėjimo įgyti toleranciją savikontrolės mažėjimui toje aplinkoje, todėl žmonės labiau atsipalaiduoja“.

Ši teorija gali paaiškinti dėl ko technologijų įmonės AOL darbuotojai taip nederamai elgėsi per bendrovės vakarėlį jie fotografavo save uostant narkotikus ir apsinuogindavo automatinio fotografavimo būdelėje, kuri įmonės biure buvo pastatyta specialiai tam vakarėliui.

Įvykiai per darbo vakarėlius neretai aptarinėjami ir teismo salėse, svarstant bylas dėl nepagrįsto atleidimo ar kitokio pobūdžio darbo santykių pablogėjimo.

Tyrimo metu 24 savanorių buvo paprašyta atlikti tam tikrus veiksmus su kompiuteriu siekiant nustatyti jų savikontrolės lygį. Tuomet jų buvo prašoma suvartoti arba saldaus alkoholinio gėrimo, arba panašaus gėrimo be alkoholio ir atlikti tas pačias užduotis kitoje patalpoje.

Visos tyrimui panaudotos patalpos buvo skirtingai dekoruotos bei iškvėpintos.

Mokslininkai nustatė, kad per tam tikrą laiką alkoholį vartojantiems savanoriams išsivystė tolerancija savikontrolę mažinančiam poveikiui.

Kuomet savanoriams vėliau buvo duodama alkoholio patalpoje, kuri buvo susieta su nealkoholiniais gėrimais, jų savikontrolė sumažėdavo.

Dr. S. Higgs, kurios mokslinio darbo rezultatai yra publikuoti leidinyje „Alcohol and Alcoholism“, teigė, kad nors tyrimas buvo atliktas panaudojant nepažįstamas fizines aplinkas, sumažėjusi savikontrolė taip pat galima vartojant alkoholį su mažiau pažįstamais žmonėmis – pavyzdžiui, bendradarbiais.

Ji sakė: „Dalyvavimas darbo vakarėlyje taip pat padidins žmonių susijaudinimą ir tikriausiai dar labiau sustiprins savikontrolę mažinantį poveikį. Be to, šiek tiek sumažėjus savikontrolei dažniausiai priimamas sprendimas išgerti daugiau, todėl didėja nesaikingo girtavimo tikimybė. Tikriausiai tai paaiškina dėl ko žmonės darbo vakarėliuose elgiasi taip, kad kitą dieną dėl to gailisi“.