Mokslininkai pataria neidealizuoti ekologiškų daržovių

Valstybinė Didžiosios Britanijos maisto priežiūros tarnyba, apibendrinusi apie 160 studijų, tyrinėjusių ekologiškų daržovių sudėtį, padarė išvadą, kad vitaminų ir mineralų kiekiu jos visiškai nesiskiria nuo augintų įprastu būdu, taigi ir neturi papildomo teigiamo poveikio žmonių sveikatai. Tuo tarpu jų kaina, lyginant su paprastomis, gali skirtis net kelis kartus. Lietuvoje šiuo klausimu nuomonės išsiskiria, tačiau mokslininkai taip pat nelinkę besąlygiškai girti šių daržovių privalumų.

Britų mokslininkai, ekologinėse daržovėse neradę daugiau vitaminų ir mineralų nei augintose įprastai, padarė išvadą, kad mokėti už jas brangiau neverta. Tačiau ekologinių ūkių šalininkai teigia, kad pagrindinis šių daržovių privalumas – kad mes su jomis negauname chemikalų kokteilio, kuris skatina odos ligas, alergiją, astmą ir net vėžį.

Anot vieno ekologinių daržovių propaguotojo, garsaus Londono virėjo, teigiamą ekologiško maisto poveikį dėl jose nesančių pesticidų, kurie šiuokart tirti nebuvo, jis pats pajuto tik po 14 metų.

„Garsiai šnekėti apie tai nepopuliaru, bet nieko geresnio ekologiškoje produkcijoje nerandu. Kita vertus, net ir už ekologinę žemdirbystę atsakingos institucijos nešneka apie geresnę tokios produkcijos sudėtį. Jie pabrėžia daržovių auginimo būdą. O kas yra viduje – jų nedomina. Gal todėl, kad nėra kuo pasigirti“, - svarstė ir Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas Viškelis.

Minėtoje laboratorijoje buvo tirtos kelios rūšys salotų. Vienos augintos ekologiškai, kitos tręštos mėšlu, trečios augintos taikant tausojančiąją žemdirbystę, o ketvirtos – taikant intensyvią žemdirbystę. Tausojamosios žemdirbystės metu tręšiama atsižvelgiant į oro sąlygas bei augalo poreikius. Taikant intensyvią žemdirbystę, sudaromas tręšimo grafikas, kuris nuo nieko daugiau nepriklauso.

„Tikrinome nitratų ir vitamino C kiekį. Mėšlu tręštose salotose, kurios taip pat tarsi ekologiškos, nitratų rasta ypatingai daug. Mat salotos labai gerai pasisavina azotą, kurio mėšle yra daug. Salotose, kurios buvo niekuo netręšiamos, vitamino C rasta net trečdaliu mažiau nei saikingai tręštose daržovėse, o nitratų, kaip bebūtų keista, vis tiek buvo daug“, - pasakojo mokslininkas.

P. Viškelis prisipažino esantis tausojančios žemdirbystės šalininkas – esą tuomet ir daržovių sudėtis bus gera, ir pesticidų likučių praktiškai nebus. Tuo tarpu ekologiškos daržovės vitaminų gali turėti netgi mažiau. Bėda ta, kad ūkininkai, kuriems terūpi didelis derlius, daržoves pertręšia. Todėl jos taip pat nėra vertingos.

„Tai, kad daržovė nematė chemijos, aišku, yra gerai. Tačiau pesticidai šiandien taip pat labai pasikeitę, jie labai greitai suyra ir didelės žalos organizmui nepadaro. Žinoma, suirimo produktai gal ir lieka, tačiau kai pašnekame su rimtais biochemikais, jie tik ranka numoja: esą augalai turi įvairiausių medžiagų, tačiau jeigu jų yra natūraliai, viskas gerai, o jei tų medžiagų randama ant paviršiaus – jau kyla baimė“, - teigė pašnekovas.

Lietuva – pakankamai ekologiškas kraštas

Anot P. Viškelio, Lietuva – ir taip pakankamai ekologiškas kraštas. Kadangi pramonės nėra daug, labai neužterštas nei dirvožemis, nei oras.

„Tikrai ramia sąžine perku lietuvišką daržovę, žinodamas, kad lyginant su importine, ji ir taip ekologiška. Pas mus pernelyg brangios trąšos, o ūkiai nedideli, todėl ūkininkai nėra linkę pertręšti savo daržovių. Tuomet pernelyg išaugtų produkcijos savikaina“, - sakė pašnekovas.

Paklaustas, kaip pasirinkti daržoves turguje, mokslininkas prisipažino agurkus ir pomidorus perkąs tik iš didžiųjų šiltnamių, kurių kokybe dėl juose taikomų ekologiškų apsaugos būdų pasitikintis. „Jeigu juos atneša močiutė iš savo daržo, aš taip pat absoliučiai ja pasitikiu, bet vidutiniokai manęs asmeniškai neįtikina. Susiduriame, kad visaip jie tas daržoves augina. Kita vertus, bet kokia lietuviška produkcija yra geresnės kokybės už importinę“, - pakartojo P. Viškelis.

Perkant morkas arba bulves, geriausia, anot jo, išsirinkti patikimą, jau žinomą ūkininką arba nepatingėti ir nuvažiuoti į žmogaus ūkį bei savo akimis pamatyti, kaip jis augina daržoves. Ant prekystalio padėtas sertifikatas – dar nieko nereiškia. Žinoma, tikimybė didesnė, kad šios daržovės – lietuviškos, tačiau pasitaiko ir taip, kad ūkininkas pusę hektaro pasisodinęs savo morkų, tačiau visus metus prekiauja lenkiškomis.

Ekologinėse daržovės neturi chemijos skonio

„Man irgi teko matyti įvairių mokslinių ataskaitų. Jos įvairios. Tačiau jei tą patį agurką auginsime ekologiškai ir neekologiškai, bet skirtingoje žemėje, mineralinių medžiagų ir vitaminų bus skirtingai. Priešingu atveju reikėtų labai vienodų sąlygų“, - teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius.

Kaip vieną iš ekologiškų daržovių privalumų pašnekovas įvardijo jų juslines savybes. „Valgant kai kurias daržoves, burnoje tikrai jaučiami cheminių medžiagų likučiai. Kitas jų privalumas – sauga. Nors chemijos pramonė deklaruoja, kad dėl greito pesticidų skilimo pavojaus žmonių sveikatai nėra, ataskaitos, kurias šiemet pateikė Europos Komisija, rodo ką kita.

Pesticidai veikia tiek reprodukcinę žmonių sistemą, tiek virškinimo, hormonų apykaitą, skatina vėžinius susirgimus. Visos pasaulio sveikatos „rykštės“ didele dalimi susijusios su maistu bei susintetintomis trąšomis. Ne veltui nuspręsta tam tikrų cheminių medžiagų dėl nesaugumo po truputį atsisakyti. Taigi pirkėjas gali rinktis – sąlyginai rizikuoti ir vartoti cheminiu būdu apdorotus produktus arba ekologiškus“, - sakė S. Jasius.

ŽŪM atstovas pripažino, kad bene labiausiai nitratų kiekis nesiskiria skirtingu būdu augintose salotose, mat jos intensyviai įsisavina azotą. Toliau seka bulvės ir kopūstai.

„ES ekologinio ūkio madas diktuoja Austrija. Šioje šalyje ekologinei produkcijai skiriamas labai didelis dėmesys, vartotojai ugdomi jau ikimokyklinėse įstaigose. Nuo Portugalijos, Latvijos, Estijos mes praktiškai nesiskiriame. Tiesa, ekologinių daržovių rinka mūsų šalyje nėra didelė, ji tik formuojasi. Žmonių pajamos nėra dar pakankamos, kad jie atkreiptų dėmesį į brangesnius, bet kokybiškesnius produktus. Pagaliau labai didelius antkainius užsideda prekybos centrai“, - aiškino specialistas.

Kita vertus, ekologiškų daržovių Lietuvoje užtenka iki sausio ar vasario mėnesio. Ilgiau parduodamos nebent bulvės.

S. Jasius patikino, kad ekologiniu ženklu galima visiškai pasitikėti. Daržovės turi teisę vadintis ekologiškomis tik tuo atveju, jei žemė dirbtinių trąšų nematė dvejus metus. Tokio laikotarpio esą jai pakanka išsivalyti. Kita vertus, kai kurie specialistai mano, kad užtikrinti dirvos kokybę labai sudėtinga. Mat Lietuva užima nedidelę teritoriją, todėl per gruntinius vandenis pesticidai gali patekti bet kur.

„Ekologinius ūkius tikrina net dvi valstybinės institucijos – Maisto ir veterinarijos tarnyba ir bei viešoji įstaiga „Ekoagros“. Bent kartą per metus dėl sintetinių medžiagų likučių patikrinimas kiekvienas ūkis. Tai leidžia minimalizuoti piktnaudžiavimų skaičių. Žinoma, pasitaiko visko, tačiau tikrinimo tankis pakankamai didelis“, - šias abejones atrėmė ŽŪM atstovas.

ES mokslininkai susirūpinę pesticidų poveikiu

2007 m. ES buvo ištirti 350 maisto produktų 74305 mėginiai dėl pesticidų liekanų. Laboratoriniais tyrimo metodais buvo nustatyta 870 skirtingų pesticidų ir jų skilimo produktų.

Vaisiuose ir daržovėse buvo nustatytos 354 pesticidų liekanos, maistiniuose grūduose – 72. Tai rodo, kad vaisių ir daržovių apdorojimui naudojama daugiau įvairių pesticidų. 96,01 proc. maisto mėginių pesticidų liekanos neviršijo didžiausio leistino kiekio. 3,99 proc. maisto mėginių buvo nustatytas didesnis negu didžiausias leistinas vieno ar daugiau pesticidų liekanų kiekis. Beje, 2007 m. kai kuriems pesticidams dar nebuvo nustatytas didžiausias leistinas liekanų kiekis maisto produktuose, todėl įvairiose ES šalyje jis įvairavo.

Tyrimai parodė, kad didžiausias leistinas pesticidų kiekis dažniau buvo viršijamas maisto produktuose, įvežtuose ir trečiųjų šalių, tačiau visgi pastebėta, kad maisto produktų užteršimas pesticidais mažėja.

Nepaisant to, ES užsimojusi dar labiau mažinti pesticidų kiekius daržovėse. Bus sudarytas veikliųjų leidžiamų naudoti pesticidų sudedamųjų dalių sąrašas – besiremdamos juo, ES valstybės spręs, ar išduoti leidimą naujam augalų apsaugos produktui.

Ilgainiui bus uždrausta daugybė medžiagų, anot specialistų, darančių neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Prie draudžiamų pesticidų priskirtos ir bitėms kenkiančios medžiagos. Pavojingiausių pesticiduose esančių medžiagų turės nebelikti per dešimtmetį.