Mokslininkai įspėja: netolimoje ateityje Lietuvoje klimatas nebebus atšiaurus

Prasidėjęs ruduo neskubėjo atsisveikinti su saule, kuri mus džiugino šiluma. Ne vienam tikriausiai panašios norėtųsi ir žiemos. Šilti, saulėti orai ne tik suteiktų daugiau optimizmo, bet ir sumažintų sąskaitas už šildymą. Mokslininkai įspėja: netolimoje ateityje Lietuvoje klimatas nebebus atšiaurus, tačiau sudėtingesnio pobūdžio, o pakilusi oro temperatūra netgi gali sukelti skaudžių padarinių.

Mūsų senoliai tikėjo – rugsėjo griausmas žiemą pranašauja gausų sniegą. Jeigu daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema. O klevams pasidabinus auksu už mėnesio buvo pradedama laukti darganų ir šalčių.

Kokie iš tiesų bus orai ir kam reikėtų ruoštis, ūkininkas Juozas Balčėtis sprendžia ne remdamasis protėvių pastebėjimais, bet naršydamas internete.

„Pasitikiu mokslu, o ne liaudies spėjimais“, – šypsosi jis.

Pasvalio rajono Kraštų kaimo bendruomenės pirmininkė Egidija Baranauskienė pastebi, kad protėvių orų spėjimais šiandien kaime remiasi tik vyresni žmonės, nemokantys ar neturintys galimybių pasinaudoti internetu. Kai kurie spėjimai pasitvirtina. Pavyzdžiui, ant koridoriaus sienų pradėjus kauptis drėgmei iš tiesų netrukus sulaukiama lietaus.

„Taip pat orus bandoma spėti pagal gilių bei šermukšnių uogų gausumą. Tiesa, vis dažniau iš žmonių tenka išgirsti, kad gerokai pasikeitus klimatui liaudies pastebėjimais kliautis jau nebeišeina“, – sako pirmininkė.

Prarandamas ryšys su gamta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė abejoja, ar liaudies spėjimai apskritai kada pasitvirtindavo: „Jeigu atidžiau juos panagrinėtume, pamatytume, kad tas pats reiškinys įvairiuose regionuose dažnai turėjo skirtingą reikšmę. Be to, jie dažniausiai kalba tik apie kraštutinumus – karštas ar vėsias vasaras bei panašias žiemas. O juk būna ir drungnų vasarų. Liaudies spėjimai greičiausiai atsirado iš poreikio suprasti gamtos reiškinių dėsningumus, kaip nors jiems pasiruošti.“

Klimatologė nuogąstauja, kad dabartiniai žmonės, pernelyg pasitikėdami žiniasklaida, patys nebestebi gamtos. Nors nagrinėjant įvairius jos reiškinius, nuspėti, kokie bus orai už pusmečio, neįmanoma, vis dėlto galima sužinoti dienos orus. Pavyzdžiui, stebint debesų formą bei kryptį ar gyvulių bei kitų gyvūnų elgseną.

„Atkreipkite dėmesį į tai, kada paukščiai nutyla arba, priešingai – kaip tik sukyla. Atidžiau patyrinėję pamatysite, kad dažnai jie skuba prisilesti prieš blogus orus, o šiems prasidėjus paukšteliai tarsi dingsta“, – pastebi specialistė.

Klausome, bet negirdime

AB „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2010 m. gyventojų, nukentėjusių nuo gamtos stichijų, nuostoliai išaugo net 5 kartus, jiems išmokėta 7 mln. Lt, daugiausia dėl audros, liūčių, potvynių. Šiemet nuo metų pradžios gamtos išdaigos vien „Lietuvos draudimo“ klientams atsiėjo 5,5 mln. Lt.
Klimatologė A. Galvonaitė svarsto, jog nuostoliai galėtų būti mažesni, jeigu tinkamai pasirengtume artėjančioms stichinėms nelaimėms. Mat dažnai prognozių klausomasi, bet neišgirstama. Priežasčių yra keletas.

Vieni galvoja, kad stichinė bėda gali ištikti bet ką, tik ne juos pačius. Kiti nepasitiki orų prognozėmis, nes, pasak jų, sinoptikai ne visada atspėja.

„Ne spėliojame, o numatome arba prognozuojame, vadinasi, apie besiartinančią stichiją galime informuoti gana tiksliai, – pataiso A. Galvonaitė ir mielai sutinka išplėtoti mintį. – Natūralu, kad prognozės nepasitvirtina šimtu procentų. Jas iškreipia į atmosferą išmesti cheminiai elementai, dulkės, suodžiai ir kiti faktoriai.

Be to, dauguma reiškinių yra gana lokalūs. Pavyzdžiui, škvalas, viesulas, kruša gali iškristi per pusę namo, pusę lysvės ar šaligatvio, todėl dažnai atrodo: jeigu to reiškinio nebuvo jūsų kieme, jo apskritai niekur nebuvo.“

Karščio bangos

Didėjantys stichinių nelaimių nuostoliai susiję ne tik su žmonių neapdairumu.

„Lietuvoje vis dažniau išvystame anksčiau mūsų klimatui nebūdingų reiškinių, jie tampa ekstremalesni, dažnesni, – paaiškina klimatologė. – Nebūdingos mūsų klimatui ir karščio bangos. Anksčiau pasitaikydavo po vieną ar dvi karštas dienas, o pastaruoju metu jos tęsiasi net ir po savaitę. Taip pat vis daugiau praūžia škvalų, perkūnijų. O juk Lietuva nėra jų kraštas. Pernai vien per du mėnesius būta 47 dienų su perkūnijomis, o anksčiau per visus metus jų pasitaikydavo iki 45.“

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės teigimu visi šie ženklai rodo, kad jau kurį laiką ir Lietuvą veikia globalinis atšilimas. Laikui bėgant mėgausimės šiltesniais orais, bet tai turės ir savo kainą.

„Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozėmis, daugiausia nemalonių iššūkių laukia gyvulių augintojų, – įspėja S. Znutienė. – Prognozuojama, kad, augant vidutinei metinei temperatūrai, gyvulių laikymo sąlygos sudėtingės: blogės mikroklimatas tvartuose, didės perkaitimų, saulės ir šiluminių smūgių pavojus.

Taip pat pasikeitus aplinkai kils papildomos taršos grėsmė, atsiras naujų gyvulių ligų ir padidės jų protrūkių galimybė. Žemdirbystei ir sodininkystei labiausiai graso naujų ligų ir kenkėjų rūšių atsiradimas bei pažeistas ekosistemų tvarumas. Ūkininkams nuostoliai taip pat gresia dėl ekstremalių meteorologinių sąlygų (galimos sausros vegetacijos periodu, šalčio bangų besniegę žiemą, šalnų rudenį ir pavasarį).“

Remiantis moksliniais vertinimais, didžiausią poveikį turėtų patirti mažiausiai išsivysčiusios ir besivystančios šalys, įsikūrusios mažose salose vandenynuose, kaip Tuvalu (jos bus apsemtos), Pietų Afrikos šalys (neteks geriamojo vandens išteklių) ir pakrančių šalys, kaip Indonezija, Indija ir kt.

Kinta paukščių elgesys

Ventės rago vyriausiasis ornitologas Vytautas Jusys patvirtino, kad paukščiai taip pat reaguoja į klimato atšilimą.

„Pastebime, jog dalis paukščių kur kas anksčiau sugrįžta į Lietuvą, ir daug vėliau išskrenda žiemoti. Be to, žiemoti skrenda į vis artimesnius kraštus. Pavyzdžiui, gulbės nebylės anksčiau pasiekdavo Olandiją ar Vokietiją, o šiandien dažnai renkasi Lenkiją. Taip pat vis daugiau jų – net iki tūkstančių gulbių – pasilieka žiemoti Lietuvoje“, – pasakoja ornitologas.

Dėl klimato kaitos į mūsų šalį atskrenda ir naujų rūšių paukščių. Šiais metais Klaipėdą aplankė karibinis kiras. Pasak V. Jusio, šie paukščiai reguliariai apsilanko Ispanijos bei Britanijos pakrantėse, o į mūsų kraštą užklydo pirmą kartą. 2008 m. Lietuvoje pastebėtas ir Tolimųjų Rytų kiras, gyvenantis Kamčiatkoje bei Japonijoje.

Klimato kaita sukelia ir skaudžių padarinių. Ornitologo teigimu, lietingomis vasaromis žūsta daugiau paukščių jauniklių. Be to, ankstyvą pavasarį sugrįžusius sparnuočius neretai užklumpa sniegas. Nemažai jų neišgyvena, nes neranda maisto.

Nerimo dar nejaučiame

Pasak S. Znutienės į klimato kaitos problemas Lietuvos visuomenė reaguoja vangiai dėl kelių priežasčių. „Mūsų šalyje klimato kaitos padariniai šiuo metu nėra tokie skausmingi kaip kitose šalyse, kurios susiduria su potvyniais, uraganais, vandens stoka, gaisrais ir kt. Be to, Lietuva turi aktualesnių problemų: ekonomikos nuosmukis, finansinių išteklių ir darbo vietų stoka. Net ir tarp aplinkosaugos problemų klimato kaita mūsų šalyje nėra prioritetinė sritis, nebent ją sietume su energetinių išteklių apsirūpinimu ir energetiniu saugumu. Tarp aplinkosaugos problemų prioritetas teikiamas atliekų ir vandens nuotekų tvarkymui, biologinės įvairovės išsaugojimui“, – pasyvumą paaiškina klimato kaitos specialistė.

Klimato kaitos procesus Lietuvoje rodo...

...tai, kad visi metų laikai tampa panašūs, nyksta sezonų skirtumai, jie maišosi tarpusavyje. Vasarą būna dideli temperatūros svyravimai, karščio bangos, žiemą, atvirkščiai, šalčio bangos, dažnėjantys potvyniai;

...Baltijos jūros krantų irimas, miškų nykimas, biologinės įvairovės ir žemės ūkio rūšių kaita, plintančios naujos infekcinės ligos.

...klimato kaita grėsmių kelia ir šalies miškų ūkiui: didėja miškų gaisringumas, blogiau prigyja miško želdiniai, sunkėja miško ruošos sąlygos, gerėja sąlygos miško kenkėjams plisti;

...per paskutinius šimtą metų vidutinė bendra viso pasaulio temperatūra pakilo beveik laipsniu, o pasaulinio vandenyno lygis šoktelėjo 0,17 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2008 m. šalyje buvo patys šilčiausi. Vidutinė metinė oro temperatūra siekė 8,2 °C – net 2 °C aukštesnė už klimato normą, kuri yra 6,2 °C (vidutinė 1961–1990 m. laikotarpio);

...pasauliniu mastu labiausiai klimato atšilimą lemia energetikos ir pramonės sektorius, naudojantis daug iškastinio kuro (akmens anglies, mazuto, gamtinių dujų) energijai gaminti, energijos gamybos ir naudojimo neefektyvumas, vangus efektyvių, mažai anglies dioksido išskiriančių ekologiškų bei inovatyvių technologijų diegimas, santykinai nedidelis atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. Lietuvoje daugiausia išmetamųjų šiltnamio dujų išmeta energetikos (apie 50 proc. visų šių dujų emisijų), pramonės (19 proc.), transporto ir žemės ūkio (apie 17 proc.) sektoriai.

Šaltinis: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos ir hidrometeorologijos skyrius

Kaip suteikiami vardai uraganams ir ciklonams?

Europos sinoptiniuose žemėlapiuose ryškesni ciklonai ir anticiklonai dažnai turi vardus, kad būtų patogiau stebėti jų kelią. Šiems sūkuriams vardus suteikia Vokietijos orų tarnyba. Labai galingi ciklonai, nešantys uraganinius vėjus, tampa žinomi visiems.

JAV meteorologai 1950 m. pradėjo pagal abėcėlę teikti vardus uraganams. Nuo 1953-ųjų jie buvo vadinami tik moterų vardais. 1979 m., reikalaujant moterų organizacijoms, pradėti teikti ir vyrų vardai. Šiais laikais meteorologai yra numatę būsimųjų šešerių metų uraganų vardus: kiekvienos raidės po tris vyrų ir po tris moterų vardus. Kas šešerius metus sąrašas atnaujinamas. Pasaulio meteorologijos organizacijos vadovaujamos Audrų prognozavimo tarnybos priėmė uraganų vardų sistemą.

Kai kurios regioninės tarnybos kiekvieną audrų sezoną pradeda pirmąja abėcėlės raide A, o kitos – raide, ties kuria sustojo praėjusįjį kartą. Baisiausių uraganų vardai išmetami iš sąrašo: kad daugiau niekada nepasikartotų.

Lietuvoje prisimename siautėjusius uraganus Anatolijų (1999 m.), Erviną (2005 m.), tačiau daugiausia žalos padarė 1967 m. per visą šalį keliavęs uraganinis vėjas.

Meteorologiniai rekordai Lietuvoje

Aukščiausia oro temperatūra +37,5 °C 1994 07 30, Zarasai
Žemiausia oro temperatūra – 42,9 °C 1956 02 01, Utena
Didžiausias paros kritulių kiekis 250 mm 1980 07 02, Dusetos (Sartai)
Didžiausias vėjo greitis 40 m/s 1970 m. spalis, 1999 gruodis, Nida;1967 ir 1970 m. spalis, Klaipėda; 1986 m. birželis Utena
Storiausia sniego danga 94 cm 1931 m. kovas, Laukuva
Didžiausias krušos ledėkų skersmuo 120 mm 1995 07 10, Kybartai
Ilgiausia stichinė pūga 78 val. 25 min. 1969 02 11, Panevėžys