Mokytojus kausto tuberkuliozės baimė

Nors tuberkuliozė vis dar vadinama benamių ir socialinės rizikos žmonių liga, medikai šį mitą neigia – serga tiek jauni, sėkmingą karjerą darantys žmonės, tiek rūpestingai tėvų prižiūrimi vaikai. Šiandien tuberkuliozė jau išgydoma, tačiau gydymas labai ilgas ir sudėtingas. Mokytojai teigia kasmet susiduriantys bent su vienu vaiku, kurį mokyti tenka ligoninėje, tačiau jie nėra informuojami nei apie riziką užsikrėsti, nei apie apsaugos priemones, todėl baiminasi, kad patys gali susirgti ir skleisti šią ligą toliau.

„Kasmet vis pasitaiko po tokį vaiką, tačiau mokytojai pradėjo atsisakinėti eiti pas juos, nors už šias pamokas mokama papildomai. Yra baimė prieš šią ligą – gal iš nežinojimo, bet ji yra. Mokyklai ateina iš savivaldybės švietimo skyriaus įsakymas ir mus siunčia pas šiuos vaikus. Bet mes negauname jokio instruktažo, niekas nepaaiškina, kokia rizika užsikrėsti. Mus nuveda ligoninėje į atskirą kambarį, kuriame vaikai yra mokomi, tačiau jokių apsaugos priemonių, jokių kaukių neduoda. Pernai pas vaiką vaikščiojusi mokytoja pasakojo, kad ji po vizito savamoksliškai nusivalo rankas servetėle ir ligoninėje ją išmeta. Tuo tarpu medikai ligoninėje naudoja kaukes“, - pasakojo mokykloje dirbanti mokytoja.

Anot pašnekovės, gydytojai kartais pasako, kad tuo metu ligoninėje nėra sergančiųjų atvira, t. y. užkrečiama, tuberkuliozės forma, tačiau toks paaiškinimas jų nenuramina, kadangi jiems labai trūksta žinių apie šią ligą.

„Kai einame pas neįgalų vaiką, susilaužiusį koją ar sergantį vėžiu, mes esame ramūs, kadangi žinome, kad tai neužkrečiama. Tuo tarpu tuberkuliozė kelia nerimą. Kai vasarą buvau pas gydytoją tikrintis sveikatos, kas mums privaloma kasmet, ji sakė, kad reikia patikrinti plaučius, kad neapkrėsčiau vaikų tuberkulioze, jei susirgčiau. Klausiu – o kas mus apsaugos, kai mums tenka susidurti su šia liga. Tai, sako, jau nebe mes“, - atviravo pašnekovė.

Viskas priklauso nuo imuninės sistemos

Pasak Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės vaikų pulmonologės dr. Elenos Sucilienės, tuberkulioze sergančio asmens užkrečiamo periodo trukmė priklauso nuo įvairių dalykų: kiek liga yra pažeidusi plaučius, kokia jos forma, ar stipriai ligonis kosti, koks ligonio imunitetas, ar ligonis neturi kokių nors kitų ligų, ar jis gerai geria ir toleruoja vaistus, kiek tuberkuliozės mikobakterijos „bijo“ paskirtų vaistų ir pan.

„Todėl mes negalime abstrakčiai nurodyti, kiek laiko ligonis yra užkrečiamas, kiekvienas atvejis gana individualus. Konkrečiai, ar ligonis yra užkrečiamas, gali atsakyti gydantis gydytojas. Jis duoda arba neduoda leidimo mokyti vaiką. Ar reikalingos individualios apsaugos priemonės, taip pat sprendžia gydytojas.

Ar sveikas asmuo užsikrės tuberkulioze, vėlgi priklaus o nuo įvairių dalykų. Svarbu, kiek tuberkuliozės mikobakterijų bus įkvėpta. Šis kiekis priklausys ne tik nuo ligonio būklės, bet ir nuo bendravimo su juo trukmės, atstumo nuo jo, kambario tūrio ir oro pasikeitimo jame. Štai kodėl didžiausia rizika yra artimo kontakto metu, kai būnama su sergančiu ligoniu ilgai ir vienoje mažoje patalpoje, ypač kai miegama kartu“, - pasakojo E. Sucilienė.

Medikės teigimu, visgi didžiausią reikšmę šiuo atveju turi žmogaus imuninė būklė. Labiausiai neatsparūs tuberkuliozei maži vaikai, paaugliai, senyvi žmonės, sergantys įvairiomis ligomis ar tiesiog imlūs infekcijai dėl genetinių ypatybių. Todėl kai kurie žmonės gali susirgti tuberkulioze tik epizodiškai pabendravę su ligoniu, o kiti nesusirgs net ir turėdami artimą ilgalaikį kontaktą.

Tuberkulioze užsikrėtę visi, suserga – 10 proc.

Pasak Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Tuberkuliozės programų ir registro skyriaus vedėjos dr. Editos Davidavičienės, žmogus visuomenei pavojingas, jei tuberkuliozės mikobakterijos jo skrepliuose randamos mikroskopu. Po mėnesio gydymo, jei tuberkuliozės mikobakterijos jautrios paskirtiems vaistams, skrepliuose tuberkuliozės mikobakterijų galima jau nerasti, tačiau tai dar nereiškia, kad ligonis neužkrečiamas. Gydymas turi būti tęsiamas ne mažiau kaip 6 mėnesius medicinos personalo priežiūroje. Tai būtina, kad žmogus tvarkingai gertų vaistus. Priešingu atveju vystosi vaistams atspari tuberkuliozės forma, kuri pavojinga tiek pačiam žmogui, tiek aplinkiniams.

„Jeigu labai pažeisti plaučiai, t. y. tuberkuliozinis procesas išplitęs, ligoniai stacionare gali būti net iki 36 mėn.“, - teigė medikė.

Medikė paantrino kolegei, kad didžiausia rizika užsikrėsti tuberkuliozės infekcija yra ilgai ir artimai kontaktuojant. Prie artimų kontaktų gali būti priskiriamas ne tik šeimos narys, bet ir bendradarbis, bendraklasis ar mokytojas.

Paklausta, kokia rizika tuberkulioze užsikrėsti viešajame transporte ar kitose viešosiose vietose, pašnekovė pabrėžė, kad mes visi esame infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis – Lietuvoje tuberkuliozės šaltinių pakankamai daug. Taigi nors žmonės neretai bijo viešuoju transportu važiuojančių benamių, skleidžiančių ne itin malonų kvapą, iš tiesų bijoti jau vėlu. Kita vertus, gyvenimo eigoje tuberkulioze suserga tik 10 proc. užsikrėtusių žmonių. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: nevisavertės mitybos, poilsio stokos, stresų, ligų, kurios slopina imuninę sistemą.

„Tuberkuliozės registro duomenimis, tuberkulioze serga apie 3 proc. benamių ir asocialių žmonių.
Visuomenės baimė yra suprantama, ypač jei šalia ar kaimynystėje yra sergantis tuberkulioze pilietis, kuris vengia gydytis ar nutraukinėja gydymo režimą. Tokiais atvejais medicinos personalui turi padėti bendruomenė, savivaldybės“, - sakė E. Davidavičienė.

Anot medikės, kaip ilgai užtrunkama, kol nustatoma liga, priklauso nuo keleto veiksnių: kada asmuo kreipėsi pas gydytoją turėdamas tam tikrų skundų, koks jo gyvenimo būdas, kokiomis ligomis serga.

„Esu skaičiusi keletą mokslinių straipsnių, kuriuose teigiama, kad esant nepalankioms gyvenimo sąlygoms, tuberkuliozė gali išsivystyti per 2-3 mėnesius. Esame turėję ne vieną ligonį, kai atvežtas į ligoninę jis miršta pirmomis dienomis dėl labai išplitusio tuberkuliozinio proceso plaučiuose ir kvėpavimo nepakankamumo, o iki tol žmogus visai nesikreipė į gydytoją. Todėl labai svarbu anksti įtarti ir diagnozuoti tuberkuliozę. Tuberkuliozės diagnozę apsunkina, kai ji nepatvirtinta bakteriologiškai arba kitais metodais. Jos simptomai labai panašūs į kitas plaučių ligas. Šeimos gydytojas, įtaręs tuberkuliozę, siunčia specialisto konsultacijai, kuris jau skiria reikalingus tyrimus tuberkuliozei diagnozuoti“, - pasakojo pašnekovė.