Moterų vengia ne tik gėjai

Ar visi vyrai, kurie vengia dailiosios lyties atstovių, yra gėjai? Nebūtinai. Galbūt jie tiesiog serga feminofobija. Psichologai skiria dvi šios ligos rūšis. Pasaulinės seksualinės sveikatos asociacijos koordinatorius Lietuvoje, psichologas Andrius Kaluginas pasakoja apie šį sutrikimą ir atskleidžia, kas priverčia vyrus bijoti moterų.
Kai kurie vyrai liguistai bijo moterų, nes vaikystėje viena jų galėjo stipriai jį nuskriausti ar gėdingai pažeminti.

Mano, kad gražių ir protingų nebūna

Feminofobija arba ginekofobija – tai psichologinis sutrikimas, kai vyras liguistai bijo moterų. Dažniausiai ligą sukelia vaikystėje patirta trauma, kai berniuką nuskriaudė ar pažemino kokia nors moteris.

„Tai gali būti mama, močiutė, sesuo, mokytoja, kaimynė ar kokia kita moteris, kuri išprovokavo neapykantą. Pavyzdžiui, mokytoja gali pirmoką aprėkti, pažeminti, pasityčioti iš jo. Jo pyktis šiai mokytojai bėgant laikui gali transformuotis į feminofobiją“, – pasakoja psichologas.

A. Kaluginas teigia, kad feminofobai į jį kreipiasi retai. Nei Lietuvoje, nei pasaulyje tai nėra paplitęs reiškinys. Vis dėlto dažnai tenka susidurti su buitinės ginekofobijos forma. Dėl jos, anot psichologo, vyrai nesikreipia į specialistus.

Kai problemos pagrindas psichologinė trauma iš vaikystės, ginekofobiją gydyti galima tik psichoterapijos būdu. Tai yra įprastas psichoterapinis darbas kaip ir su bet kokia kita baime: aukščio, vandens ar uždarų patalpų.

Buitinė feminofobija nėra psichologinis sutrikimas, greičiau, tai socialinis reiškinys. Jis pasireiškia tuo, kad vyrai visiškai nuoširdžiai tiki, jog moteris negali būti ir graži, ir protinga.

„Feminofobas mano, kad jeigu moteris atrodo seksualiai, tai ji yra pasileidusi. Jeigu ji sėkmingai kopia karjeros laiptais, tai tik per lovą su viršininku. Jeigu moteris protinga ir daug mokosi, tai tik todėl, kad negali susirasti vyro“, – aiškina A. Kaluginas.

Tokia ginekofobija plačiai paplitusi musulmoniškose šalyse, kur moterų statusas visuomenėje yra žemesnis nei vyrų. Pasak psichologo, Lietuvoje šis socialinis reiškinys taip pat nėra retas. Dažnai galima išgirsti juokelių diskriminuojančių moteris, tarkime, „gera moteris turi mokėti tik tris žodžius: niekada nepaliksiu virtuvės“.

A. Kaluginas tikina, kad jeigu vyras tiesiog nuvertina moteris, sunku ką nors pakeisti. Padėti gali nebent švietimas, nes kultūra ir tradicijos daro didelę įtaką suvokiant lyčių vaidmenis visuomenėje.

Musulmoniškose šalyse, kur vyrauja patriarchatas, feminofobija yra legali. Nors krikščioniškuose kraštuose taip pat dominuoja patriarchatas, daugumos vyrų požiūris į moteris visiškai kitoks. Tai lėmė feminizmo judėjimas. Iki tol ir čia didžioji dalis stipriosios lyties atstovų laikė moteris prastesnėmis nei jie.

Moterų engimas gali peraugti į smurtą

Feminofobija, kai vyras moterį laiko nieko vertu daiktu, gali peraugti ir į smurtą. Tokios stipriosios lyties atstovų elgesio apraiškos moteris kankina turbūt visą žmonijos istoriją, pradedant mitais apie dievus, nekentusius moterų, užbaigiant šių laikų serijiniais žudikais. Vienas garsiausių ginekofobijos pavyzdžių yra prancūzas Markizas de Sadas. Prieš du su puse šimtmečio gyvenęs rašytojas M. de Sadas išgarsėjo ne tik literatūriniais kūriniais. Jis lytinių santykių metu plakdavo ir kitaip kankindavo savo partneres. Nuo jo pavardės ir kilo sąvoka „sadizmas“.

Iki šių dienų išliko dokumentai, pasakojantys, kad M. de Sadas peiliuku subadė našlę Rozą Keler. Jis nuogą moterį pririšo prie medžio ir ant kraujuojančių žaizdų pylė karštą laką. Už tai jis buvo pasodintas į kalėjimą.

Tačiau sugrįžkime į naujesnius laikus, kuomet suklestėjo feminizmas. 20 amžiaus antrojoje pusėje siautėjo pora žudikų maniakų, išskirtinai kėsinęsi vien į moteriškąją lytį. Žiauriausi ir žinomiausi yra Rodnis Alcala ir John'as Sweenis.

Manoma, kad amerikietis R. Alcala nužudė per 130 moterų ir mergaičių. Jis pats prisipažįsta įvykdęs 30 žmogžudysčių.

R. Alcala medžiojo aukas siūlydamas jas nufotografuoti. Jis žagindavo mergaites ir moteris, jas smaugdavo, kol šios netekdavo sąmonės, paskui atgaivindavo ir nužudydavo. Serijinį žudiką policija sučiupo dar 1979 metais, tačiau teismo paskirta mirties bausmė neįvykdyta iki šiol.

Didžiojoje Britanijoje veikęs J. Sweenis vis dar teisiamas. Jis yra įtariamas nužudęs ir į gabalus sukapojęs dvi moteris. Žmogžudystės buvo įvykdytos 1990 ir 2001 metais.

Kalėjime žudiką maniaką stebintys psichologai teismui pateikė išvadą, jog J. Sweenis yra apsėstas smurto prieš moteris minčių, be to, yra ypač agresyvus ir impulsyvus.

Kriminalistai tiria dar trijų moterų dingimus, kurie gali būti susiję su šiuo teisiamuoju. Pareigūnai įtaria, kad jis gali būti nužudęs dar tris moteris.