Motiną pasmerkė kančioms

Girtaujančio vaiko paliktą užrakintą ligotą seną motiną iš kalėjimu virtusių namų išlaisvino kaimynai. Moters gelbėjimo operacijai žmonės ryžosi sugrįžtančio sūnaus nesulaukę daugiau nei savaitę. Tiek laiko senutę nuo bado kaimynai gelbėjo maistą paduodami pro langą antrame aukšte.

Su kaimynais vaduoti septyniasdešimtmetės Gindtrūtos Šarkanienės į Ramunių g. atskubėję socialiniai darbuotojai pripažino per savo darbo praktiką dar nematę, kad seną, savimi pasirūpinti negalinčią motiną savas vaikas įkalintų tarp keturių sienų ir paliktų likimo valiai.

Išgirdusi, kad už durų krebžda žmonės, G.Šarkanienė nėmaž neišsigando. Savivaldybės socialinių darbuotojų ir durų spyną išardžiusio artimiausio kaimyno Adolfo Vertelkos moteris maldavo kuo greičiau parvežti namo į Panevėžį – aplinkoje nesiorientuojanti senolė įsivaizdavo esanti ne savo būste, o uždaryta kažin kokio ūkininko namuose.

Palaužė išgyvenimai

G.Šarkanienė savo gelbėtojų laukė jau pasirengusi kelionei – prie durų sėdėjo apsirengusi šilta striuke, apsigobusi skara ir apsiavusi skirtingus batus.
REKLAMA

Erdvūs namai panėšėjo į nusiaubtus viesulo – iš spintų išversti drabužiai, patalynė, virtuvėje ant stalo tarp nešvarių indų stirtos mėtėsi keletas parūkytų dešrelių.
Moteris skundėsi savaitę sūnaus nemačiusi ir jau antrą dieną nieko burnoj neturėjusi.
„Nežinau, kur sūnus. Kaimynai pro langą valgyt paduodavo. Ir bijojau, ir raudojau viena. Akys nuo cukraligės visai apžabalusios“, – sąmonei prašvitus guodėsi G.Šarkanienė.

Tačiau jau po akimirkos moteris klausinėjo pas šeimos gydytoją ją vežančių socialinių darbuotojų, kur esanti – Vabalninke ar Panevėžyje.

Po šeimos gydytojos apžiūros G.Šarkanienė buvo perduota į Slaugos ligoninės medikų rankas. Moters būklė sunki ne tik dėl ją alinančio diabeto ir didelio kraujospūdžio, bet dėl paūmėjusios psichinės ligos, nes savaitę negėrė vaistų. Jai būtina psichiatrų pagalba.

Medikai ir socialiniai darbuotojai mano, kad senyvos moters psichika pakriko neišlaikiusi įtampos dėl sūnaus gyvenimo būdo.
„Močiutė labai išgyvena, kad jis geria. Mums guodėsi, kad sūnus dar ir su geriančia moterimi susidėjo“, – „Sekundei“ pasakojo Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotoja Diana Semčikienė.

Paliko be pinigų ir dokumentų

G.Šarkanienė tvirtino neturinti netgi asmens dokumentų – juos išsivežęs tarsi į vandenį prapuolęs sūnus Eugenijus Šarkanas. Moteris socialiniams darbuotojams prisipažino, kad bedarbis ir į alkoholį nespjaunantis 37-erių jos vaikas gyvena iš mamos kišenės – nuvedantis senutę į banką, su jos asmens dokumentu pasiimantis pinigus, o pačią motiną paliekantis be cento.

„Močiutė nebeturi jėgų su tokiu sūnumi susitvarkyti, dėl šventos ramybės jam tuos pinigus ir atiduoda. Kol stipresnė buvo, sūnus tik dalį pensijos pasiimdavo, dabar – jau ir visą. G.Šarkanienė pasakojo, tarsi buvo kažkam namą užrašiusi, bet vėliau atšaukė, nes sūnus supyko“, – apleistos senutės gailėjosi D.Semčikienė.

Slaugos ligoninėje G.Šarkanienė daugiausia galės praleisti keturis mėnesius – tiek laiko gydymą apmoka Ligonių kasa. Pasak D.Semčikienės, socialiniai darbuotojai galėtų pasirūpinti ir į namus parvežta ligone, tačiau tam reikia įveikti sūnaus pastatytas kliūtis.

„Savivaldybė gali skirti į namus ateinantį socialinį darbuotoją, bet reikia, kad močiutė turėtų pinigų bent jau maistui. Mūsų darbuotoja iš savo atlyginimo juk nenupirks. Reikia, kad pati G.Šarkanienė galėtų savo pensija naudotis“, – teigė D.Semčikienė.

Policininkai laužti nesiryžo

Kaip į vandenį dingusio ir motiną namuose įkalinusio sūnaus jau kelios dienos beviltiškai ieško ir policijos pareigūnai, ir senutės kaimynai.

Nors E.Šarkano oficiali gyvenamoji vieta nurodyta pas motiną Ramunių g. Panevėžyje, tačiau senutės gelbėtojams pavyko išsiaiškinti, kad vyriškis glaudžiasi pas savo mylimąją Panevėžio rajone, Velželio kaime.

Tačiau aptikti jų namuose niekam nepavyko – lankytojus pasitikdavo užrakintos durys.
„Kiek žinome, abu yra užgėrę. Labai nekasdienė situacija, vis dar ieškome E.Šarkano. Būtinai norėčiau sužinoti, kodėl mamą paliko likimo valiai“, – stebėjosi Panevėžio apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas Vytautas Kačiulis.

Pareigūnams apie įkalintą senutę kaimynai buvo pranešę dar praėjusį savaitgalį. Tačiau tąkart laužti durų policininkai neišdrįso – savimi negalinti pasirūpinti moteris buvo palikta nelaisvėje dar kelioms dienoms.
„Matyt, pareigūnai nusprendė dar nelaužti, problemą kitaip spręsti. Informavo socialinius darbuotojus“, – policininkų delsimą aiškino V.Kačiulis.

Girtuoklio nesuranda

Ko neišdrįso policija, nepabūgo kaimynas. Kad išgelbėtų temstančios sąmonės kaimynę, A.Vertelka išardė durų spyną ir vietoj sugadintosios įdėjo pats nupirkęs kitą.

Senutę išlaisvinęs kaimynas įsitikinęs, kad ilgai laukti pėdas sumėčiusio E.Šarkano nereikės. A.Vertelkos nuomone, vyriškis pats pasirodys, kai pragers pinigus. Kaimynai jau seniai pastebėjo, kad sūnaus apsilankymai pas motiną tarsi tyčia sutampa su pensijos mokėjimo diena.
„Pats buvau į Velželį nuvažiavęs, nieko neradau. Kaimynai pasakojo, kad girtauja“, – apie su motina nežmoniškai pasielgusio sūnaus bevaises paieškas pasakojo A.Vertelka.

E.Šarkaną pastarąjį kartą kaimynas pasakoja matęs maždaug prieš porą savaičių – užrakinęs duris ir pasiėmęs raktus vyras išvažiavo, o seną ir ligų kankinamą motiną paliko be priežiūros. Kad sūnus gerai suvokė, jog viena palikta mama gali nekontroliuoti savo veiksmų, įrodo užsuktas dujų čiaupas – pasirūpino, kad aplinkoje nesusivokianti senutė nesukeltų gaisro.

Privataus namo antrame aukšte gyvenanti G.Šarkanienė kaimynų pagalbos prisišaukė atsidariusi langą. Kad sūnaus kalinė neišsektų nuo bado, kaimynai kasdien patys jai parūpindavo maisto – ryšulėlį pririšdavo prie senutės pro langą nuleistos virvės.

Aptemsta sąmonė

Kaimynai pasakoja, kad Šarkanų šeimoje problemos prasidėjo, kai praėjusiais metais sūnus grįžęs iš Ispanijos išsiskyrė su žmona ir susirado naują mylimąją – moterį su trimis vaikais. Su tokiu vienturčio pasirinkimu mama negalėjo susitaikyti: be užuolankų pareiškė marčios su „kraičiu“ ir dar nespjaunančios į alkoholį į savo namus neįsileisianti.

Tačiau sūnaus meilės savo išrinktajai nenuslopino nei mamos ultimatumas, nei jos dovanota mašina.
Kaimynai pamena G.Šarkanienę buvus ne tik labai tvarkingą, bet ir gerą šeimininkę. Moteris dažnai buvo kviečiama šeimininkauti pobūviuose.
Tačiau išgyvenimai dėl darbo nesusirandančio, iš jos pensijos gyvenančio ir išgerti nevengiančio sūnaus padarė savo – moteris turėjo nuolatos vartoti net devynių rūšių vaistus, tarp jų – ir raminamuosius.

Kaimynai pamena G.Šarkanienę per pastaruosius keletą mėnesių porą kartų gulėjusią ligoninėje. Paskutinį kartą į medikų rankas ji buvo patekusi daugiau nei prieš mėnesį – tąkart žmonių iškviestas greitosios ekipažas ją surado šaltyje klaidžiojančią basą. Moteris nesusivokė, kur esanti, jai atrodė, kad vaikšto po savo jaunystė kaimą.
„Jai protarpiais sąmonė aptemsta. Vieną minutė protingai kalba, kitą – jau nebe. Reikia, kad nuolatos vaistus gertų“, – kaimynės gailėjosi A.Vertelka.