„Našlių šaliai“ Lietuvai sveikatos teks mokytis iš suomių

Iki 75 proc. vyrų ir apie 53 proc. moterų laikė save visiškai sveikais – iki pirmojo miokardo infarkto, insulto ar staigios mirties. Dabartiniai Lietuvos trisdešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai plūste užplūdo priimamuosius, priversdami gydytojus verstis per galvas. Tačiau net ir didžiausi ligoniai kartais ima sveikti vien pradėję maitintis ir numetę svorio.

Lietuva – „našlių šalis“

„Ligoninės priimamasis perpildytas, braškantis nuo infarktų ir insultų ištiktų žmonių, mes nespėjame visų priimti“, – neslėpė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologijos ir angiologijos centro kardiologė, profesorė, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė.

Vienas pagrindinių aterosklerozės – kraujagyslių senėjimo, kai ant jų sienelių besikaupiantis cholesterolis pažeidžia visą kraujagyslių medį, skatintojų – lietuvių pamėgti cepelinai ir alus. Lietuvos sveikatos žurnalistų asociacijos surengtame seminare „Nesibaigiančios diskusijos apie maistą. Kas gi teisus?“ kardiologė tradiciniams lietuvių patiekalams – riebioms mėsoms, cepelinams, keptoms bulvėms prisipažino norinti uždėti kokį nors apie riziką įspėjantį ženklą.

„Lietuvoje yra širdies ir kraujagyslių ligų epidemija, ir neįsivaizduoju, kaip negąsdinant akcentuoti visą problemos mastą. Vyrai po 45 metų ir moterys po menopauzės patenka į didžiausią rizikos grupę.

Man patinka mintis, kad mūsų genetinė evoliucija nespėja su mūsų gyvensena. Prieš 20 tūkst. metų protėvių genotipas buvo pritaikytas fiziniam aktyvumui, lakstymui, valgymui, kai pagausi grobį. Dabar žmonės mažai juda, valgo nedaug natūralių, neperdirbtų produktų. Sotus, riebus maistas, rūkymas, nuolatinis persivalgymas, padidėjęs kraujospūdis, nejudra lemia vadinamąsias sotaus gyvenimo ligas: insultą, diabetą, kuriuo serga net vaikai, širdies ir kraujagyslių, sąnarių ligas, storosios žarnos vėžį, ir kitas.

Kardiovaskulinis mirtingumas Lietuvoje du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį, mirtys nuo vėžio sudaro 20 proc., o nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 50 proc.“, – sakė kardiologijos profesorė Ž. Petrulionienė, pastebinti, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis mūsų šalyje vis nemažėja.

Moterys širdies ir kraujagyslių ligomis suserga dešimtmečiu vėliau nei vyrai, todėl Lietuva, pasak gydytojos, dažnai pavadinama „našlių šalimi“.

„Gimusiųjų Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė, palyginus su kitų Europos šalių – „uodegoje“. Lietuvoje gimusių vyrų gyvenimo trukmė mažiausia Europos Sąjungoje, mūsų šalyje didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės – vienuolika metų“, – gera nežadančius skaičius vardijo gydytoja.

Suomiai mirčių skaičių sumažino

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai 85 proc. visų mirties priežasčių sudarė trys pagrindinės – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 20 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 9 proc.

Daugiausia mirusių nuo kraujotakos sutrikimų žmonių pernai užregistruota Ignalinos rajono savivaldybėje – 1343,7 tūkst. 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias mirusiųjų skaičius užfiksuotas 65 ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje.

Lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių sveikatos rodiklius, vaizdas nenuteikia optimistiškai: mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų didžiausias regiono šalyse, pirmaujame ir mirčių nuo rūkymo sukeltų ligų, alkoholio padarinių skaičiumi. Tačiau mūsų šalyje sveikos gyvensenos ugdymui, sveikatos politikos permąstymui dėmesio ir išteklių skiriama mažai.

Kitaip pasielgė suomiai, kuriems smarkiai pasisekė sumažinti mirčių nuo širdies ligų skaičių. Suomijos valdžia, medikai, maisto pramonės atstovai, žiniasklaida ir kitos visuomenės grupės įdėjo nemažai pastangų, kad sumažintų rūkymo, cholesterolio problemos paplitimą, kad gyventojų kraujospūdžiai sumažėtų.

Suomių pavyzdys sutampa su šių metų europinėmis kardiologijos gairėmis, kurios nurodo, kad svarbiausia širdies ir kraujagyslių sveikatai – sveika mityba. Jos esmė – bendro riebalų kiekio sumažinimas, maistinio cholesterolio sumažinimas, kasdienis ne mažesnio kiekio nei 200 gramų daržovių, vaisių, grūdinių produktų suvartojimas. Taip pat būtina bent du kartus per savaitę valgyti žuvies, nepamiršti fizinio aktyvumo.

Sveikatą atgavo ėmusi kitaip maitintis

Gydytojai kardiologai savo pacientams ne veltui matuoja juosmens apimtį – pasak Ž. Petrulionienės, riziką atgulti į ligos patalą itin padidina vadinamasis pilvinis nutukimas.

„Tačiau sumažinti svorį mūsų pacientams – beveik beviltiška“, – atsiduso gydytoja.

Medikė susidomėjo seminare dalyvavusios žurnalistės Daivos pasakojimu, kaip ji, nuolatinė kardiologijos skyrių pacientė, svėrusi 120 kilogramų, sureguliavo mitybą ir per kiek daugiau nei metus neteko pusės savo svorio. Moteris pasakojo, kad iš pradžių pasinaudojo žaliavalgių mitybos pavyzdžiu, tačiau greitai pajuto, jog nuolat šąla. Tuomet pradėjo valgyti ir mėsą, bet lėkštėje šalia jos nedėdavo nei bulvių, nei ryžių, nei duonos – tik daržoves. Saldumynus, bandeles pakeitė vaisiai, Daiva atsisakė druskos, cukraus ir medaus.

„Iš parduotuvės neparsinešu nieko, kas pagaminta svetimomis rankomis“, – pačios atrastą receptą padiktavo moteris, kuri maistą sau gaminasi pati, o jei to daryti neturi kada, valgo vaisių, daržovių, košių.

Nors pakeisti maitinimosi įpročius jai nebuvo sunku, svoris ėmė greitai kristi, Daiva laisvai užlipdavo į penktąjį daugiabučio aukštą ir pastebėjo, kad, priešingai nei prognozavo medikai, jos kraujospūdis tapo normalus ir be vaistų.