Naujos narkotikų tendencijos: plinta organizme neaptinkami kvaišalai

Nors Lietuvoje narkotikų vartojimas vis dar vienas mažiausių ES, mūsų šalis žinoma kaip naujos kartos sintetinių narkotikų gamintoja. Anot Narkotikų kontrolės departamento direktorės Audronės Astrauskienės, šių narkotikų poveikis psichikai nėra ištirtas, o organizme jie sunkiai aptinkami.

Naujausia apklausa parodė, kad Lietuvoje bent kartą narkotikų bandė apie 12 proc. žmonių iki 30 metų. Prieš ketverius metus tokių buvo 8 proc. Vartojimo augimas siejamas su narkotikų populiarėjimu tarp moterų ir provincijos gyventojų.

Naujausios Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro metinės ataskaitos duomenimis, Lietuvoje plinta kanapių ir sintetinių narkotikų vartojimas. Pavyzdžiui, kanapių vartojimas per pastaruosius ketverius metus išaugo 3 proc. Vakarų Europos šalyse kanapių vartotojų net mažėja. Taip pat išskirtinis Lietuvos ypatumas – sintetiniai narkotikai, kurie, beje, gaminami ir Lietuvoje.

„Šioje srityje dirba tikrai geri specialistai, todėl vis atsiranda nauji, iki šiol nežinomi narkotikai. Į naujų narkotinių medžiagų sąrašą jau įtraukta 14 medikamentų. Visi jie nustatyti tik todėl, kad kitos Europos šalys turi geras laboratorijas. Gal padės kontroliuoti šią rinką sprendimas, pagal kurį Lietuvos įmonės, kurios savo veikloje naudoja medžiagas, iš kurių galima gaminti narkotikus, bus reguliariai tikrinamos“, - teigė A. Astrauskienė.
REKLAMA

Anot Narkotikų kontrolės departamento direktorės, šiuo metu internetas yra viena svarbiausių prekybos psichoaktyviomis medžiagomis vieta, mažmenininkams suteikianti galimybę plačiajai visuomenei siūlyti kontroliuojamų narkotikų pakaitalus. Dar vienas nerimą keliantis reiškinys – vis išradingesnė prekyba nelegalių narkotikų teisėtais pakaitalais – vadinamaisiais „teisėtais kvaišalais”. Šiuo metu plačiai paplitęs ir kelių narkotikų vartojimas – vis dažniau skirtingos psichoaktyvios medžiagos vartojamos vienu metu, pvz., kokainas su ekstazio tabletėmis arba raminamieji vaistai su alkoholiu.

„Per ketverius sumažėjo vartojimo skirtumai tarp vyrų ir moterų. Anksčiau vyrai vartojo 4 kartus dažniau nei moterys. Šiandien šis skirtumas siekia 1,5-2 kartus. Taigi tikimybė, kad siūlant narkotikus, juos vienodai paims ir vyras, ir moteris, didėja.

Didžiuosiuose miestuose narkotikų vartojimo tendencijos labai nesikeitė, tačiau jie populiarėja mažesniuose miesteliuose. Kitaip tariant, nelieka skirtumo tarp miesto ir kaimo. Prieš ketverius metus miestiečiai narkotikus vartojo 2-3 kartus dažniau. Tai susiję ne tik su tuo, kad kaimo jaunimas aktyviau pradėjo dalyvauti miestuose vykstančiuos muzikiniuose renginiuose. Paaštrėjo ir socialinės problemos regionuose“, - teigė pašnekovė.

Anot A. Astrauskienės, tai nereiškia, kad jaunuoliai narkotikus vartoja naktiniuose klubuose. Dažniausiai į klubą jie ateina jau apsvaigę.

Naujausia apklausa rodo, kad 12 proc. jaunų žmonių iki 30 metų bandė narkotikus. Labiausiai specialistams nerimą keliantis faktas, kad narkotikų vartojimas labai paplitęs tarp 18-24 metų amžiaus jaunuolių. Bent kartą jo bandę prisipažįsta apie 30 proc. jaunuolių.

Jaunėja žmonių, išbandančių narkotikus, amžius. Nemažai apklausos respondentų prisipažino juos išbandę 14-15 metų.

„Naujausi narkotikai pritaikyti jaunimui, jo gyvenimo būdui. Jie veikia greitai ir sukelia efektą, kokio trokštama – kurį laiką jaustis laimingu, komunikabiliu, aktyviu“, - teigė A. Astrauskienė.

Kitose ES šalyse narkotikų vartojimo tendencijos skiriasi. Jose mažiau vartojama kanapių (pastarųjų vartojimas netgi sumažėjo) ir sintetinių narkotikų, tačiau vyrauja heroinas, kokaino ir LSD. Kalbant apie kaimynines šalis, Latvijoje labiausiai paplitę sintetiniai narkotikai, Estijoje – heroinas.