Nemokamas įėjimas į niekur

nemokamas įėjimas „The best things in life are free“ nėra
teisingas posakis kalbant apie vartojimo
kultūrą. Nes nemokami dalykai čia
paprasčiausiai mažiau vertinami.
Nemokamas įėjimas niekur neveda,
nors pradinė idėja dažniausiai būna kitokia. Štai dažniausiai pasitaikantys
argumentai už nemokamą įėjimą
(dažnai tinka ir svečių sąrašui).
Perspėjimas – nekalbu čia apie
nesavaitgalinius kamerinius
pasisėdėjimus baruose, kaip „Minimal Mondays“ ar panašios ilgametės
tradicijos, nes tai šiek tiek kita
kategorija. Apsistoju ties savaitgaliu,
naktine šokių aikštele ir garsia muzika
bei ją grojančiais Lietuvos ar net
užsienio atlikėjais. Gaila, bet ne vieną argumentą esu ir pati naudojusi, todėl
akmenį metu visų pirma į save ir savo
aplinką.

Taigi aš daugiau išleisiu bare, padarysiu tokią pačią apyvartą, koks kam skirtumas.

Kaip kuris baras tvarkosi biudžetus, ne
mano reikalas (kartais skirtumo nėra,
kartais yra, nes atlikėjai gauna algą nuo
durų) bet atmazas šiek tiek net graudus.
Ta prasme, alkoholiui negaila, o va
atlikėjui jau gaila? Baikit juokus. Bent jau garsiai nesakytumėt.

Galiu daugiau renginių patikrint per vakarą, kai nemokamas įėjimas, neprivalau pasilikt.

Taip, ir tada visi vaikšto visą naktį po
taškus, nes „neįsipareigojo“. Nemanau,
kad atlikėjui labai įdomu pasirodyt
migruojantiems paukščiams, kurie net
striukių kartais nenusiima. Aišku, kai
kuriems svarbiausia yra groti, o kur ir kaip, nebe taip svarbu. Bet gatvės
muzikantai dažniausiai ir lieka gatvės
muzikantais.

Neverti tie didžėjai mano pinigų / Nematau už ką mokėt

Bet kai įrašo į sąrašą mokamam
vakarėly, tai eini, o kai groja, tai šoki, ar
ne? Ir bendraut kažkaip maloniau, kai
fonas sudarytas tam tinkamas ir dar
prisitaikantis prie paros bei metų laiko.
Tai gal visgi didžėjus, programos vedėjas, atlikėjas kažkuo vertingesnis
už kažkada vadybininko įrašytą
kompaktinį diską ar radijo tašką?

Neturiu pinigų.

Užsidirbk. Arba atsisiųsk tūsą iš
interneto.

Kiti daro nemokamą įėjimą, tai ir mes darysim, nes kitaip nepakonkuruosim

Ne, tai visada juk geriausia yra daryti
taip, kaip daro kiti. Galima ir visiems
draugiškai užsidaryti, nes neapsimoka.
Negi nėra kitų konkurencijos būdų?

Pripratinsim žmones prie vietos nemokamu įėjimu, o po to apmokestinsim.

Deja, jei jau žmonės įpras nemokėti, tai
po to iš jų tuos 20 Lt išgręžti gali tapti
misija neįmanoma. Nes juk yra kitų
vietų aplink, kurios kainų politikos
nepakeis. O šiaip realiai tai už ką žmonės nori šiais
laikais mokėti? Už įėjimą mokėti nenori,
už albumus mokėti nenori, bet va
išgerti ir parūkyti tai visada, ir dar su
arbatpinigiais. Arba tiesiog daugeliui ta muzika tikrai
yra žemesnėje vietoje, nei kiti
malonumai (teatrai juk pilni). Tada jau
nieko nepadarysi. Bet tada nereikia
apsimetinėti „kultūros puoselėtojais“,
kai muzika tėra būdas pritraukti gėrėjus, ir niekam nesvarbu, ar garso
kokybė gera, atlikėjui patogu, jis
patenkintas, plakatai skoningi ir taip
toliau. Dar galima prisitaikant prie temos
pridėti, kad bilietų į renginius kainos
Lietuvoje negali būti mažesnės, nei yra,
nes užsienio atlikėjai dažniausiai neturi
geografinių pagal nacionalinius šalių
atlyginimų vidurkius paskaičiuotų įkainių, kad ir kaip tai būtų teisinga bei
logiška. Patikėkit, renginių
organizatoriai aiškinimui apie Lietuvos
situaciją laiko skiria daug. Bet tokiu
atveju, kai mato skirtingus pasiūlymus
iš skirtingų šalių, atlikėjai turi teisę rinktis, nes, jei ką, albumų neparduoda,
tai gyvena iš pasirodymų.

Dar pridedam
nepatogius skrydžius į Europos centrą ir
tai, kad organizatoriai, dirba ir tam, kad
užsidirbtų. Juk faina užsidirbti. Netepsim – nevažiuos. Aišku, visko
būna ir visko reikia, tai rėmėjas koks
dosnus pasitaiko, tai proga tokia, kad
norisi nemokamai sukviesti. Bet tada ir
vertinga, kai ne kasdien