Nepilnamečių nusikaltimai: spontaniški, ciniški ir skirti įtvirtinti savąjį „aš“

Vyriškiui į išangę sugrūstas pagalys, tyčiojimasis iš benamių šunų, senučių apiplėšimai – taip laisvalaikį leidžia kai kurie nepilnamečiai. Specialistai teigia, kad jau kelerius metus stebimas stiprėjantis nusikaltimus darančių nepilnamečių cinizmas, tačiau teigia, jog bausmės situacijos nepagerina – esą jaunuosius nusikaltėlius būtina mokyti savąjį „aš“ įtvirtinti taikiomis priemonėmis, skatinti jų užimtumą, organizuoti poilsį.
„Jau kokius trejus-ketverius metus mes konstatuojame, kad nepilnamečių santykiai, tarpusavio aiškinimaisi ir konfliktų sprendimo būdai, dėl kurių jie padaro nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio skausmo sukėlimu, sveikatos sutrikdymu, kūno sužalojimais, pasižymi netolerancija kitaip mąstančiam, kitaip galvojančiam, kitaip besielgiančiam. Jie negeba iškilusių problemų spręsti taikiai, elgiasi pakankamai ciniškai, siekia pasirodyti prieš kitus“, - taip šiuolaikinio jaunojo nusikaltėlio psichologinį portretą piešia Vilniaus policijos Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė Nomeda Cibarauskienė.
Senamiestyje daugėja finansinių nusikaltimų
Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresnioji specialistė Rūta Jonavičienė pasakojo, kad analizuojant šių metų pirmojo pusmečio nepilnamečių padaromų nusikalstamų veikų statistiką matyti, jog dažniausiai nepilnamečiai baudžiami dėl smurto, kūno sužalojimų, patyčių, vagysčių bei finansinių nusikaltimų, tokių kaip banko kortelių padirbinėjimas, neteisėtas jų įgijimas ir naudojimas.
„Kas keista, dabar jau prasideda finansiniai nusikaltimai: kortelių padirbinėjimai, neteisėti atsiskaitymai. Bent jau mūsų komisariato ribose tokia tendencija pastebima“, - DELFI teigė pareigūnė, pabrėžusi, kad per pusmetį Senamiestyje užfiksuota per 200 tokių nepilnamečių padarytų veikų.
Pasak jos, jaunieji nusikaltėliai išsiskiria tuo, kad nusikaltimus įvykdo spontaniškai, visiškai nepagalvodami apie būsimas pasekmes. Savo vaidmenį dažnai vaidina ir alkoholis, be to, tarp nepilnamečių, anot R. Jonavičienės, skirtingai nei tarp kitų amžiaus grupių teisės pažeidėjų, dažnos patyčios, pažeminimai, netgi psichologinis smurtas.
„Pati nepilnamečių nusikalstama veika būna neapgalvota, įvykdoma spontaniškai, kai negalvojama apie pasekmes. Jie po to gailisi ir negali paaiškinti, kodėl taip padarė. Vaikiškas mąstymas pas juos dar“, - pasakojo Vilniaus policijos trečiojo policijos komisariato atstovė.
R. Janavičienė, be kita ko, pasakoja, jog paaugliai neretai įvykdo ir vagysčių, tačiau vagystės iš parduotuvių ir prekybos centrų, pasak pareigūnės, kur kas dažniau priskirtinos merginoms nei vaikinams.
Kaip DELFI aiškino Vilniaus policijos Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė N. Cibarauskienė, iš prekybos centrų merginos dažniausiai gvelbia skanumynus, papuošalus bei kitus moteriškus daiktus.
Be kita ko, pasak pašnekovės, nors merginos nusikalstamų veikų apskritai padaro mažiau nei vaikinai, tačiau pastaruoju metu nepilnametės panelės pagal nusikaltimų skaičių vaikinus stipriai vejasi. „Jeigu žiūrėtume bendrą tendenciją, tai merginos vejasi vaikinus“, - teigė N. Cibarauskienė.
Vasarą dažniau girtaujama viešose vietose
Vasaros metu, pasak pašnekovės, nusikaltimų dinamika ar pobūdis nuo kitų sezonų labai ryškiai nesiskiria, tačiau esą vaikai, kai jiems nereikia eiti į mokyklą ir jie neturi jokio kito užsiėmimo, yra dažniau matomi besibūriuojantys gatvėse, skersgatviuose ar kiemuose.
„Vasarą gal tik labiau dominuoja viešosios tvarkos pažeidimai, pažeidimai, susiję su nepilnamečių chuliganizmu, administraciniai teisės pažeidimai su girtavimu viešoje vietoje“, - pasakojo N. Cibarauskienė.
Vilniaus mieste daugiausia įvairius pažeidimus ar nusikalstamas veikas padariusių nepilnamečių sučiumpama Senamiestyje, Šnipiškėse, Kalvarijų gatvės rajone, Naujamiestyje, Rasų rajone.
„Vasarą labiau yra matomi tie vaikai, kuriems trūksta socialinės pagalbos, jie išeina į gatves, yra daugiau matomi. Policija šiuo atveju organizuoja daug priemonių, kad būtų nustatyti elgetaujantys, valkataujantys ar be tėvų globos likę vaikai“, - pasakojo N. Cibarauskienė.
Per šią vasarą Vilniaus mieste, pasak pašnekovės, buvo nustatyti 6 valkataujantys vaikai.
Jos teigimu, problemų pastaruoju metu kelia tai, kad užklupus krizei vaikams sumažėjo galimybių nemokamai ilsėtis. „Aš numanau, kad mes galime šią vasarą turėti ir daugiau tokių teisės pažeidimų, padarytų nepilnamečių, nes netinkamas užimtumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuri lemia antiįstatymišką vaikų veiklą“, - teigė policijos atstovė.
Jaunieji nusikaltėliai turi savivertės problemų
Vilniaus policijos Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė taip pat teigia, kad pareigūnai jau kelerius metus stebi augantį jaunųjų nusikaltėlių cinizmą, pomėgį santykius aiškintis agresyviai, pasirodyti prieš draugus, įtvirtinti savo autoritetą.
„Mes jau seniai akcentuojame, kad mūsų jaunimas turi savivertės problemų, psichologinių problemų ir todėl policija labai akcentuoja tai, kad į jaunąjį nusikaltėlį reikia žvelgti kompleksiškai: ne tik kaip į žmogų, kuris pažeidžia įstatymą, bet ir kaip į žmogų, kuriam yra reikalinga pagalba“, - DELFI teigė N. Cibarauskienė.
Pasak pašnekovės, vaikus elgtis agresyviai, pasitelkti patyčias, užgauliojimus, fizinį ar psichologinį smurtą paskatina ir mūsų visuomenės abejingumas. „Reikėtų skatinti suaugusius, kad jie netoleruotų. Juk dažnai einam gatve ir matome, jog grupė jaunuolių užkabinėja ar asocialų žmogų, ar bendraamžį, ar silpnesnį ir mes praeiname pro šalį, labai retai įsikišame, galų gale ir į tą pačią policiją neskambiname“, - svarstė Prevencijos skyriaus vyresnioji specialistė.
Jos teigimu, jeigu pirmos klasės mokinys mato, kad vyresnieji nebaudžiami ir nedraudžiami stumdo ir tyčiojasi iš jaunesnių, tai jam tapus trečioku lygiai to paties galima laukti iš jo paties: „Jauni žmonės, matydami, kad į jų aiškiai antiįstatymišką elgesį dalis visuomenės nereaguoja, suvokia, jog jie ir toliau gali vykdyti tą veiklą“.