Nesaikingas vaistų vartojimas nuodija vandens gyvybę

Vaistai – nuo skausmą malšinančių iki antidepresantų ir antibiotikų – vis dažniau vartojami „profilaktiškai“, nesant rimtam būtinumui. Tokios „sveikatingumo mados“, anot „EKO redakcijos“ peržvelgtų tyrėjų užsienyje darbų, kelia didžiulį pavojų jūrų ir upių ekosistemoms, mat nepilnai metabolizuoti vaistai žudo vandenyje gyvenančius organizmus.

Įvairūs tyrimai rodo, kad iki 80 procentų žmogaus suvartotų cheminių vaistų nėra pilnai metabolizuojami žmogaus organizme. Beveik nepakitę skausmą malšinantys, cholesterolio kiekį mažinantys ir raminamieji vaistai kartu su antibiotikais, hormonais ir antidepresantais, išsiskyrusiais iš žmogaus organizmo, susimaišo į mirtiną kokteilį ir, patekę į upes ir jūras, nuodija viską, kas pasitaiko jų kelyje.

Vandens ekosistemos, gerai filtruojančius vandenį nuo mikrobų, sunkiųjų metalų ar net naftos produktų, yra visiškai bejėgės prieš farmaceutines atliekas. Taip žuvys ir kiti vandens gyvūnai „be recepto“ gauna savo Paracetamolio ar Prozaco dozes, kurios, suvalgius šias jūrų gėrybes, ir vėl atsiduria žmogaus organizme.

Mokslininkai pastebi, kad įvairiausi farmaceutiniai junginiai, patekę į vandenį, ne tik žudo ar kenkia atskiriems organizmams, bet ir visiškai suardo esamas ekosistemas. Didėjanti vaistų atliekų koncentracija urbanizuotuose regionuose neretai išprovokuoja „cheminę kastraciją“ tarp vyriškos lyties žuvų. Tuo tarpu moteriškos lyties žuvys vis dažniau susiduria su rimtomis reprodukcijos problemos, kurios kenkia visam žuvų išsivystymo ciklui. Naujos kartos, visų pirma, kenčia nuo kepenų ir inkstų, o taip pat – kraujotakos pažeidimų.

Ypač pavojingas žuvims gali būti psichotropinių medžiagų patekimas į vandenį, kas pastebima šalia didžiųjų miestų, kur paprastai yra didesnis antidepresantų vartojimas. Šie junginiai, pasak mokslininkų, visiškai sužaloja jų smegenis ir pakeičia elgseną.

Didėjant bendram vandens užterštumui, farmaceutinės atliekos smarkiai sumažina žuvų populiacijas. Nepaisant to, kad nuodingos atliekos pirmiausiai paveikia miestų ir priemiesčių vandens ekosistemas, jų įtaka pastebima daug platesnėje teritorijoje.

Vaistinių atliekų kokteiliai dažnai pasiekia ir geriamojo vandens šaltinius, kas savo ruožtu kelia tiesioginį pavojų žmogaus sveikatai. Kadangi jų nesustabdo jokie natūralūs gamtos filtrai, jie gali pasiekti net pačius atokiausius ir švariausius šaltinius. Taip pat reikia pažymėti, kad prieš daugelį farmaceutinių junginių bejėgiai yra ir tradiciniai vandens valymo įrengimai.

„Mūsų geriamajame vandenyje jau pasirodo vaistų, stabdančių hormonus, – teigiama PETA organizacijos ataskaitoje apie geriamojo vandens kokybę farmaceutinių atliekų kontekste. – Anot mokslinių tyrimų, antibiotikų buvimas vandenyje gali didinti bakterijų atsparumą antibiotiniam gydymui“.

Daug rimtesnė gali būti skirtingų vaistų kombinacijų įtaka žmogaus sveikatai. Italijos toksikologai atliko tyrimą, kurio metu sukūrė 13 vaistų, dažniausiai randamų Italijos upėse, kokteilį. Pasirodė, jog ši kombinacija gali pažeisti žmogaus inkstus. Tačiau, kaip pastebi mokslininkai, realus poveikis žmogaus sveikatai yra sunkiai prognozuojamas, nes kaskart yra gaunamas naujos sudėties kokteilis.