Net daug uždirbantys emigrantai laimės neranda

214 mln., arba 3 proc., pasaulio gyventojų yra tarptautiniai migrantai. Prognozuojama, kad po 40 metų šis skaičius padvigubės. Iš Lietuvos nuo 1990 m. emigravo apie 600 tūkst. žmonių, o per pastaruosius 10 metų netekome 337 tūkst. gyventojų – Lietuva jau dešimt metų Europoje pirmauja (vos keletą kartų mus aplenkė atsitiktinės šalys) pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų. Tačiau ar didesnių pinigų suvilioti tautiečiai yra laimingi?

Apsisprendimą lemia keli veiksniai

Vien per šių metų 8 mėnesius iš Lietuvos išvyko apie 40 tūkst. žmonių. 2004–2009 m. vidutiniškai per metus iš Lietuvos emigruodavo 16 tūkst. žmonių. 2010 m. šis skaičius gerokai išaugo – išvykimą deklaravo 83 tūkst. migrantų. Tokį padidėjimą lėmė įvesta prievolė Lietuvos gyventojams mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, o tai paskatino ir ankstesniais metais emigravusius asmenis deklaruoti išvykimą.

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuras kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe neseniai pristatė svetainę 123.emn.lt, kurioje pateikiama Lietuvai aktuali statistinė informacija apie migraciją. TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė tikisi, kad ši iniciatyva prisidės prie faktais, o ne emocijomis paremtos diskusijos apie migraciją.

„Absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksniai: socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje“, – skelbiama naujoje migracijos svetainėje.

Emigracijos kryptys nesikeičia

Pagrindinės emigrantų tikslo šalys išlieka Didžioji Britanija, Airija, Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Čia jau yra susikūrusios stiprios lietuvių bendruomenės. 2010 m. emigracija išaugo į Skandinavijos šalis, ypač Norvegiją. Tūkstančiui Lietuvos piliečių tenka 25,3 emigranto.
Į Lietuvą imigruoja daugiausia grįžtantys Lietuvos piliečiai, kurie sudaro absoliučią daugumą atvykusiųjų į mūsų šalį. 2010 m. reemigrantai sudarė 80 proc. visų atvykstančiųjų. Daugiausia jų – 1 429 – grįžo iš Didžiosios Britanijos, 606 – iš Airijos. Iš JAV į Lietuvą reemigravo 292, iš Vokietijos – 260, o iš Rusijos ir Norvegijos grįžo beveik tiek pat tautiečių, atitinkamai 249 ir 246.

Užsieniečių į Lietuvą atvyksta nedaug – vidutiniškai 2 tūkst. per metus. Dauguma užsieniečių atvažiuoja iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Viešoje erdvėje pasirodantys gandai, kad į Lietuvą plūsta Kinijos piliečiai, yra visai nepagrįsti. Statistiniai duomenys rodo, kad kinų į mūsų šalį atvyksta labai mažai. Pernai atvyko tik 23 Kinijos piliečiai.

Migracijos departamento duomenimis, 2005–2009 m. į Lietuvą imigravo 38,6 tūkst. gyventojų. Pernai metų imigrantų skaičius mažiausias per paskutinį dešimtmetį – tik 5 213. Daugiausia tai 35–44 metų žmonės. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka 1,6 imigranto.

Laimė dažnai būna arčiau

Į Lietuvą atvykęs Leičesterio universiteto profesorius Davidas Bartramas pristatė migracijos tyrimus. Paaiškėjo, kad migracija nebūtinai atneša laimės žmonėms, pasirinkusiems gyvenimą ekonomiškai turtingesnėse Vakarų Europos šalyse.

Pasak dr. D.Bartramo, laimė dažnai būna arčiau, nei žmogus galvoja. „Iš Lietuvos atvykę darbo migrantai, net ir gaunantys gerokai didesnį atlygimą Didžiojoje Britanijoje, nebūtinai tampa laimingesni“, – sakė migracijos ir laimės santykio tyrinėjimais užsiimantis profesorius.
Specialistas sutinka, kad Lietuvos emigrantai ekonomiškai stipriose šalyse gauna gerokai didesnes pajamas, tačiau yra ir kita medalio pusė – jie netenka brangių asmeninių dalykų, tokių kaip buvimas kartu su šeima, aukštesnės kvalifikacijos darbas, „sava“, lietuviška aplinka. „Atvykusiesiems sunku pritapti prie svetimos aplinkos, dažnai jie ilgisi savo šeimos, draugų“, – tvirtino dr. D.Bartramas.

A.Sipavičienė teigė, kad savo tikslą emigrantai pasiekia. „Piniginės perlaidos į Lietuvą nuolat auga. Pernai jos sudarė per 4 milijardus litų ir prilygo ketvirtadaliui išmokėto darbo užmokesčio šalyje. Švietimo sričiai iš valstybės biudžeto pernai buvo skirti tik 3 mlrd. 989 mln. litų“, – aiškino TMO Vilniaus biuro vadovė.

Pasak A.Sipavičienės, lietuvius tėvynėje vargina „socialinė baudžiava“, kai žmogus jaučia, kad nuo jo mažai kas priklauso. „Jis negali „prasimušti“, padaryti karjeros. Jei reikia gauti kokią pažymą, tai dėl jos turi vos ne kryžiaus kelius nueiti – jokios pagarbos ir žmoniškumo“, – pasakojo TMO Vilniaus biuro vadovė.

Neišsipildžiusios viltys

Daugelis emigrantų tikėjosi, kad svetur bus gerbiami, o gaudami dideles pajamas susikurs turtingą ir patogų gyvenimą. Kėdainietė Julija Airijoje gyvena 6 metus. Mergina, pakeitusi 3 darbus dabar jau ne alų pilsto bare, o jam vadovauja. 27 metų lietuvė nesiskundžia gaunama alga, tačiau, pasak jos, jaučiasi nelaiminga.

„Čia visada tvyro depresija. Oras bjaurus, ir, nors žmonės šypsosi, jaučiu dirbtinumą ir abejingumą. Airiai neprisileidžia naujų žmonių, yra šalti. Atitolau nuo lietuvių draugų gimtinėje, o čia tikrų draugų niekad nebus“, – pesimistiškai kalbėjo Julija.

Merginai pritaria ir Didžiojoje Britanijoje dirbantis Sigitas. „Aš galiu pasakyti, kad čia nėra taip gerai, kaip visi šneka. Lietuviai negali sau ir kitiems pripažinti, kad jiems čia sunku, todėl grįžę atostogų į Lietuvą kuria mitus apie pieno upes ir iš dangaus byrančius svarus. Tačiau iš tiesų taip nėra“, – sakė viename Edinburgo fabrike dirbantis vyras.

37 metų kaunietis džiaugiasi didesniu atlyginimu, nei tėvynėje gaudavo sargaudamas, tačiau, pasak vyro, į neviltį varo šeimos, draugų ilgesys, o taip svetur ieškota teisybė tiesiog išgaravo vos pradėjus dirbti. „Darbdaviai teisingi anglams, tačiau su emigrantais nesiskaito. Aš gaunu mažesnį valandinį atlyginimą, nors tokį pat darbą dirbantis škotas gauna daugiau. Teisybės nėra ir čia“, – pasakojo į Lietuvą grįžti galvojantis Sigitas.