Norvegijoje pradėjo veikti „žmogiškiausias“ kalėjimas

Norvegijos valdžia skyrė 250 mln. dolerių „žmogiškiausio“ pasaulio kalėjimo statyboms. Jame kali apie 250 kalinių. Atėjus laikui suskamba trimitai, uždegamos žvakės, ant padėklų garnyrui patiekiamos lašišos, įžengia Haraldas V, Norvegijos karalius, o 200 kvietinių svečių jį pasveikina. Tada 30 žmonių, dėvinčių mėlyna policijos uniformą, pradeda giedoti. Tai – ne Oslo karališkųjų rūmų vakaro aprašymas, o naujausio Norvegijos kalėjimo atidarymo ceremonijos akimirkos, rašo time.com.

Kalėjimo „Halden“ statybos kainavo apie 250 mln. dolerių, o kalėjimo pastatas užima 30 hektarų plotą miškingoje vietovėje.

Kalėjime įrengta garso įrašų studija, bėgiojimo takeliai bei pastatyti dviejų miegamųjų nameliai, kurie bus naudojami tada, kai kalinių svečiai nuspręs juos aplankyti.

Čia sklando malonus apelsinų šerbeto kvapas, sklindantis iš „virtuvės laboratorijos“, kurioje kaliniai mokosi gaminti.

„Norvegijos kalėjimų sistemoje didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus teisėms“, – sako naujojo kalėjimo direktorius Are`as Hoidalas.
REKLAMA

Antrame pagal dydį Norvegijos kalėjime gali kalėti 252 asmenys.

„Čia kalinami narkotikų prekeiviai, žudikai, prievartautojai ir kiti sunkiai nusikaltę“, – cituojamas kalėjimo viršininkas.

Kaip pastebi time.com, Norvegijos pasirinktas modelis iš tiesų veikia: po 2 metų gyvenimo laisvėje į kalėjimus sugrįžta tik 20 proc. buvusių kalinių. Didžiojoje Britanijoje ar Jungtinėse Valstijose tokių žmonių yra nuo 50–60 proc.

Tai pat pastebima, kad Norvegijoje fiksuojamas labai žemas nusikalstamumo lygis: 100 tūkst. žmonių šioje valstybėje tenka 69 kaliniai. Tuo metu 100 tūkst. amerikiečių tenka 753 kaliniai.

„Svarbiausia, kad kalėjimas būtų kuo panašesnis į išorinį pasaulį“, – cituojamas Hansas Henrikas Hoilundas, vienas iš kalėjimo architektų. Pastato statyboms buvo naudojamas galvanizuotas plienas, maumedis, o ne įprastinės medžiagos – betonas ar plytos.

Kalėjimą juosia 6 metrų betoninė siena, tačiau ją slepia medžiai.

Kalėjimo kameros primena gero universiteto bendrabutį – kiekviename kambaryje kabo plokščiaekraniai televizoriai, įrengti minišaldytuvai. 10-ies kamerų blokams skirti bendri poilsio kambariai ir virtuvės.

Norvegai teigia, kad didžiausias kalėjimo privalumas – stiprus prižiūrėtojų ir kalinčiųjų ryšis. Prižiūrėtojai nesinešioja ginklų (tai baugina ir sukuria socialinio atstumo įvaizdį), kartu valgo ir sportuoja.

„Daugelis kalinių kilo iš blogų šeimų – mes norėjome sukurti šeimos atmosferą“, – sako kalėjimo architektas Peras Hojgaardas Nielsenas.

Pusė kalėjimo prižiūrėtojų yra moterys – manoma, kad tai sumažina agresiją.

Kalinių prašoma atsakyti į klausimynus, kuriuose teiraujamasi apie jų nuotaiką ir laukiama pasiūlymų, kaip šį kalėjimą būtų galima patobulinti.

„Čia daug entuziazmo. Niekas iš mūsų nebuvo verčiamas čia dirbti. Pasirinkome mes patys“, – cituojama Charlott-Renee Sandvik Clasen, kalėjimo muzikos mokytoja ir kalėjimo choro narė.

„Mūsų tikslas duoti kaliniams – mes juos vadiname savo mokiniais – kuo prasmingesnio gyvenimo patirtį už šių sienų. Šiluma, o ne prabangus televizijos komplektas turi ilgiausia išliekantį poveikį“, – priduria kalėjimo muzikė.