Nukainotos prekės – masalas pirkėjams?

Kuo privilioti pirkėją, jei kitame prekybos tinkle taikomos tokios pat ar dar didesnės nuolaidos? Išeitimi prekybininkams gali būti nukainotos prekės su defektais ar besibaigiančio galiojimo maisto produktai, kurie vis dažniau atranda vietą ne tik socialiai jautriausių pirkėjų krepšeliuose.

Prekybininkai pastebi, kad sunkmetis ne vieną pirkėją išmokė racionalumo, tad nemažai atėjusiųjų apsipirkti peržiūri ne tik akcijines prekes, bet ir specialius skyrelius ar lentynas, kuriose atsiduria nukainotos pramoninės prekės ir maisto produktai.

Jeigu perkant duonos ar pyrago gaminius šviežumas nėra svarbiausias kriterijus, rinkdamiesi juos iš nukainotų prekių lentynos galite nemažai sutaupyti. Pavyzdžiui, vakar keptą bandelę įsigysite už 0,49 lito, kai buvusi kaina – 1,09 lito.

Daugelio prekių pakuotės vos jas išpakavus paprastai atsiduria šiukšlių dėžėje. Tačiau prekybos centre pirkėjas neims gaminio su pažeista ar kitaip sugadinta pakuote, tad prekybininkai priversti išimti tokias prekes iš lentynų arba pritaikyti joms nemenkas nuolaidas. Taip mano pirkinių krepšelyje vos už 1,39 lito atsirado kepimo popierius, anksčiau kainavęs 3,29 lito.

Prekybininkai nukainoja prekes ne tik dėl pažeistos pakuotės, bet ir dėl trūkstamos komplekto dalies. Taip kartą pavyko sutaupyti beveik 30 litų, kai įsigijau plaukų dažus, kurių pakuotėje nebuvo dažymui skirtų vienkartinių pirštinių. Užuot sumokėjusi 38 litus, išleidau vos 9,99 lito.

Išgraibsto pieno produktus ir kojines

Kaip DELFI teigė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė, nukainotų prekių skyreliai populiarūs ne tik tarp socialiai jautriausios visuomenės dalies.

„Dažniausiai perkami kasdien vartojami greičiau gendantys pieno produktai, bandelės, kulinarijos patiekalai ir kiti maisto produktai, o nukainotų pramoninių prekių skyreliuose neužsiguli kojinės su pažeistomis pakuotėmis, šiukšlių maišai“, – populiariausias prekes vardijo O. Malaškevičienė.

Trumpo galiojimo maisto produktai nukainojami paskutinę galiojimo dieną, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki vartoti tinkamo termino pabaigos. Tokios prekės yra parduodamos su svaria nuolaida.

„Tačiau tikrai neprekiaujame pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Pasibaigus galiojimo terminui, maistas patenka į specialius utilizavimui skirtus konteinerius, kurie nėra prieinami pirkėjams“, – pabrėžė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai O. Malaškevičienė.

Pirkėjams atsakomybė negresia

Nukainotos prekės ne tik leidžia sutaupyti pirkėjams, bet ir padeda prekybininkams išsiparduoti prekes, užuot jas sunaikinus.
Pasak O. Malaškevičienės, norintys pasirinkti iš didesnio nukainotų maisto prekių asortimento turėtų prekybos centre apsilankyti vakare, tuomet galima pigiau įsigyti produktų ir gaminių, kurių papildymai gaunami kasryt, taip pat ir nefasuotų bandelių, kulinarijos produktų, šviežios žuvies, pagamintų mišrainių ar šviežių salotų.

Pramoninės prekės į nukainotų gaminių lentynas dažniausiai patenka dėl pažeistų pakuočių, nežymių defektų ar trūkstamos komplekto dalies, pavyzdžiui, jeigu vietoj 6 taurių, kiek priklauso, yra tik 5.

Dažnai tokios prekės nukenčia prekybos salėse: pirkėjai praplėšia ar kitaip sugadina pakuotes, išardo komplektus, netyčia sulaužo, sudaužo ir pan. Tokiems pirkėjams, jeigu tai nėra akivaizdžiai piktybiškas elgesys, jokia atsakomybė negresia.

Noriai perka vakarykštes bandeles

Nors nukainoti maisto produktai ir pramoninės prekės vis dažniau atsiduria ne tik socialiai jautriausių žmonių pirkinių krepšeliuose, tačiau jas pirkėjams siūlo ne visi prekybos tinklai.

„Mes nepardavinėjame pasibaigusio galioti ar besibaigiančio galiojimo nukainuotų prekių ir maisto produktų. Tik mūsų gamybos bandelių, duonos ir kitų konditerijos gaminių didžiuosiuose prekybos centruose galima iš ryto nusipirkti pigiau“, – kalbėjo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė ir prasitarė, kad yra nuolatinių pirkėjų, kurie neretai iš ryto ateina pigiau nusipirkti tokių gaminių.

Specialiuose krepšiuose sudedamos iš vakaro keptos ir nenupirktos bandeles – jos tinkamos vartoti ir yra šviežios, bet ne tokios traškios ir šiltos, kokios būna tik iškeptos.

Tuo tarpu prekių, kurios būtų nukainotos dėl pažeistos pakuotės, „Rimi“ tinkle nerasite: jei tai drabužiai – jie atiduodami labdarai, jei kruopos – utilizuojamos.

Atiduoda labdarai

„Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos įstatymai leidžia prekiauti paskutinę dieną galiojančiais produktais, „Iki” yra išsikėlusi sau griežtesnius kokybinius reikalavimus ir tokiais produktais neprekiauja. Juos paskutinę galiojimo dieną atiduodame labdarai, kad remtini žmonės spėtų suvartoti, kol galiojimo laikas dar nesibaigė“, – tvirtino „Iki” prekybos tinklus valdančios bendrovės „Palink“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta.

Lietuvoje iš visų „Iki” parduotuvių rytais paskutinę dieną galiojančius maisto produktus surenka „Maisto banko“ savanoriai. Tokiu būdu labdarai pernai buvo paaukota maisto už daugiau nei
10 mln. litų.

Būtina informuoti pirkėjus

Pasak Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininko Simono Bartkaus, natūralu, kad sulėtėjus ekonomikai pirkėjų krepšeliuose vis dažniau vietos atranda ir prekės, kurioms taikomos vienokios ar kitokios nuolaidos.

„Tai yra vienas iš būdų prekybininkams išsiparduoti besibaigiančio galiojimo prekes, o pirkėjams – sutaupyti. Tačiau labai svarbu, kad klientas būtų aiškiai informuojamas apie tai, kokias prekes jis įsigyja“, – pabrėžė S. Bartkus.

Pastebima, kad pastaruoju metu prekybos tinklai tam skiria gerokai daugiau dėmesio ir vis rečiau pasitaiko atvejų, kad prekybininkai imtųsi kažkokių triukų puikiai suprasdami, jog apgauti klientą galima tik vieną kartą – antrą kartą jis tiesiog nesugrįš.

„Atkreipėme dėmesį, kad gamintojai, pamatę, jog pirkėjai vis labiau domisi įvairiomis akcijomis prekybos centruose, neatsilieka nuo prekybininkų, mat nori išlaikyti savo prekių pardavimus“, – kalbėjo Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas S. Bartkus.

Išsigelbėjimas gaunantiems mažas pajamas

Nors daugelis nukainotų prekių populiarumą tiesiogiai sieja su ekonomine situacija, SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė įsitikinusi, kad ir kokie bebūtų laikai, nukainota prekė visada ras savo pirkėją, o pasirinkimą – pirkti nukainotą daiktą ar ne – lemia ne tik bendra ekonominė tendencija ar pajamų kitimas, bet ir požiūris, ar įsigyti tokią prekę nėra gėda.

„Mano manymu, dažniausiai lemia konkretaus žmogaus konkrečios galimybės arba požiūris. Jei žmogus dėl ribotų ar sumažėjusių pajamų arba grynai „dėl sportinio azarto“ siekia nusipirkti „tą patį, bet pigiau“, nukainotos prekės, prekės su defektais, besibaigiančio galiojimo produktai – vienas iš galimų būdų“, – kalbėjo J. Varanauskienė ir patikino, kad tai nebūtinai yra pačios pigiausios prekės.

Pasak jos, nukainotų prekių lentynų ar skyrelių prekybos centruose taip pat nereikėtų vertinti vien kaip verslininkų noro kažkiek užsidirbti, užuot išmetus daiktą. Veikiausiai pajamų stokojantis žmogus labiau vertins galimybę nusipirkti nukainotą prekę parduotuvėje, negu išdrįs raustis tarp išmestų, bet dar tinkamų naudoti daiktų.

Švedams nukainotų prekių nereikia?

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pensininkų prekių ir paslaugų krepšelyje 2011 metais maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams vidutiniškai teko 46,3 proc. mėnesio biudžeto išlaidų, palyginus su 26,62 proc. vidutiniame šalies gyventojų krepšelyje.

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, tai paaiškina, kodėl gyventojai renkasi nukainotas prekes.

„Tokį pasirinkimą daugeliu atvejų, jei ne visais, lemia finansinė situacija. Nukainotų prekių skyreliai ir lentynos vieniems yra galimybė apsipirkti su mažesniu biudžetu, kitiems – įsigyti produktų, kurių jie šiaip jau negalėtų sau leisti“, – kalbėjo ji.

„Swedbank“ Asmeninių finansų institutų Baltijos šalyse ir Švedijoje duomenimis, tokie nukainotų maisto produktų, pramoninių prekių skyreliai ar lentynos egzistuoja visose trijose Baltijos valstybėse ir yra populiariausios tarp žemesnes pajamas gaunančių namų ūkių, įskaitant pensininkus, kurie taip pat yra ir mažiau išrankūs maistui. Tuo tarpu Švedijoje ši praktika gerokai retesnė.