Nuo gruodžio produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Rinkoje cirkuliuojantys maisto priedų kiekiai yra milžiniški. Pernai į Lietuvą buvo importuota net 610 tonų maisto priedų iš Rusijos, Kinijos ir kitų šalių, kurie atsidūrė įvairiuose produktuose. Nieko keista, kad per 60 proc. europiečių ir per 90 proc. lietuvių, pasimetę šioje gausybėje, nepasitiki maiste esančiais maisto priedais.

Didžiausia bėda – ne maisto priedai, o jų nežymėjimas

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojo Zenono Stanevičiaus teigimu, maisto priedai – aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, todėl Europos Komisija domėdamasi maisto produktų sauga ir kokybe, palietė ir šią sritį. Buvo tiriama, kaip europiečiai vertina maisto priedus. Gauti rezultatai tyrėjų nenudžiugino, tačiau lietuviai, pasirodo, dar labiau įsibaiminę.

„Tai reiškia, kad vartotojai turi nepakankamai informacijos apie maisto priedus. ES šią problemą sprendžia per švietėjiškas programas, sudarytos specialios darbo grupės, padaliniai, kurie teikia informaciją vartotojams, kaip kiekvienas maisto priedas, kuris įteisinamas oficialiai leidžiamų naudoti maisto priedų sąraše, yra legalizuojamas. Dokumentuose aiškiai pasakyta, kad maisto priedas gali būti naudojamas tik tada, kai jis būtinas technologiniame procese, norint išgauti tam tikrų savybių. Be to, maisto priedų koncentracija maisto produkte yra ribojama.

Taip pat maisto priedai, kurie leidžiami naudoti maisto pramonėje, praeina ilgą patikros kelią – nuo laboratorijos iki galutinio produkto. Jie vertinami laboratorijoje, netgi atliekami toksikologiniai tyrimai, kurie yra objektyviausi nustatant, kaip įvairios maisto priedo kombinacijos su kitomis medžiagomis gali paveikti gyvą ląstelę. Išvadas teikia mokslininkai“, - aiškino VMVT atstovas tarnybos surengtoje konferencijose, skirtoje aptarti su maisto priedais susijusioms problemoms.

Anot pranešėjo, šiuo metu visuomenė gąsdinama maisto priedais kaip baubu, nors tarp jų yra daugybė visiškai natūralių.

„Susidaro nuostata, kad visi maisto priedai yra nuodai, nors jie visi yra legalūs. Jei importo kontrolės metu randame maisto priedų, kurie nėra patvirtinti ES, tokie produktai neleidžiami realizuoti. Lietuvoje gaminamoje produkcijoje, darydami laboratorinius tyrimus, randame tik pavienius nukrypimus, nors ištiriame šimtus mėginių. Vadinasi, darytina išvada, kad gamintojai labai atsakingai elgiasi naudodami maisto priedus“, - teigė Z. Stanevičius.

Anot VMVT atstovo, šiuo metu didžiausia problema – ne patys maisto priedai, o jų žymėjimas. „Gamintojai, žinodami, kad vartotojai jautrūs maisto priedais, bando sukurti produktus be maisto priedų. Deja, mūsų tyrimai rodo, kad ne visiems gamintojams pasiseka, nors etiketėse jie skelbiasi tai padarę. Taip pat gudraujama nenaudojant maisto priedų tiesiogiai, tačiau dedant žolelių ekstraktų, kuriuose yra tokia pati tam tikro maisto priedo koncentracija, jei jis būtų dedamas tiesiogiai“, - aiškino specialistas.

Anot jo, kitos ES šalys tokius verslininkų veiksmus taip pat vertina neigiamai ir vadina vartotojų klaidinimu.

„ Mes visada sveikinsime gamintojus, kurie sugebės pagaminti sveiką, šviežią produktą be maisto priedų, bet jei maisto priedų bus rasta, o gamintojas nebus pažymėjęs, turėsime stabdyti tokių produktų realizavimą“, - teigė pranešėjas. Ši tvarka, kai nebus galima etiketėje akcentuoti, kad produkte nėra kurio nors maisto priedo, neturint atitinkamų tai patvirtinančių tyrimų, įsigalios nuo gruodžio 1 d. Taip pat išnyks užrašas „be jokių E“. Turės būti nurodyta konkrečiai, kokio priedo nėra.

Po tikrinimų 80 proc. įmonių atsisakė etikečių „be E“

Anot VMVT tarnybos direktoriaus jono Miliaus, kai tarnyba pradėjo kampaniją prieš vartotojų klaidinimą, iš prekystalių dingo net 80 proc. maisto produktų, pažymėtų, kad jie neturi E. Kitaip tariant, jie buvo peržymėti, atsisakant šių užrašų. Įmonėms buvo pigiau atsisakyti užrašų, nei bandyti iš tiesų pagaminti maisto produktą be maisto priedų.

„Jei po kelių mėnesių lentynose pamatysite produktą be E, galėsite pasitikėti, kad tikrai jų nėra, - tikino VMVT vadovas. - Manau, per tą laiką patikrinsime visas įmones ir klaidinimo nebeliks. Turiu pabrėžti, kad mums nesvarbu, kokiu būdu maisto priedas atsirado – buvo tiesiogiai įdėtas ar per tam tikrus ekstraktus. Mes vertiname galutinį rezultatą. Vartotojai turi žinoti, ką valgo, - gal jie, pavyzdžiui, alergiški vienam ar kitam maisto priedui. Štai ir praėjusią savaitę nustatėme dvi įmones, kurios deklaravo gaminančios produktus be E, tačiau mūsų tyrimai maisto priedų rado“.

Kita vertus, gamintojams pagal teisės aktus kol kas neprivalu nurodyti, kokių maisto priedų turi minėti žolelių ekstraktai. Taigi jei toks produktas nebus patikrintas, vartotojas taip ir nesužinos, kad valgydamas produktą be konservantų gauna tokią pačią dozę nitritų, kaip ir valgydamas produktą su konservantais.

VMVT atstovai pabrėžė, kad produktas su išskirtinėmis savybėmis, t. y. be E, neišvengiamai turi būti brangesnis, kadangi į jo savikainą turi įeiti tyrimai dėl etiketės patikimumo, bei rizika dėl trumpo galiojimo laiko. Patys pranešėjai tikino visiškai pasitikintys parduotuvėse esamu maistu nekreipiantys dėmesio, besirinkdami produktus, į maisto priedus.

Tuo Lietuvos vartotojų apklausa rodo, kad net pusei respondentų pasirinkimui turi įtakos, ar produktas turi maisto priedų.