Nuomonė. Gėjais tapsime visi?

Seimo narys Petras Gražulis nesibaimina kelti pamatinių pasaulio pažinimo klausimų. Po Seime vykusios spaudos konferencijos, skirtos Tarptautinei dienai prieš homofobiją paminėti, kurioje jis aistringai ir neabejotinai sėkmingai apgynė tradiciškai stiprias homofobijos ir provincialumo pozicijas Lietuvoje, Petras viešai pasidalino savo nuoširdžiomis abejonėmis: kaip gali būti, kad gėjai nesidaugina, o jų vis daugėja?

Suprasdamas problemos aktualumą, privalau pakomentuoti šį Lietuvos ateitį nulemsiantį atvejį, kuris, atrodo, liberaldemokratams savo svarba smarkiai lenkia energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, greito „Snoro“ bylos sprendimo ar pasitikėjimo teisine sistema klausimus.

Atsakymo ilgai ieškoti nereikia, manau, kad tiek pats Petras Gražulis, tiek kiti homofobijos apologetai pritartų, kad šią, pasak jų, „siaubingą ligą“, verčiančią du tos pačios lyties asmenis pamilti vienas kitą, platina pasaulinis homoseksualumo propagandos aparatas. Supuvusios vakarietiškos vertybės nesustabdomai veržiasi į Lietuvą, užgoždamos teisingąsias Valančiaus ir Žemaitės Lietuvos vertybes.

O tai reiškia, kad homoseksualumu gali užsikrėsti visi, nuo mažų mergaičių, kurios, nesuprasdamos kaip rizikuoja savo dora ir Lietuvos ateitimi, pabučiuoja savo draugę darželyje iki mano močiutės, kuri porą kartų televizoriaus ekrane matė besibučiuojančius tos pačios lyties atstovus ir jos galvoje jau įkaltas homoseksualumo pleištas, reiškia, kad minčių tik daugės ir daugės. Galiausiai, manęs nenustebins, jei jausdama tokį vakarietiškų vertybių spaudimą ir žiūrėdama tiek serialų apie meilę, tuo atverdama save, nebūtinai iš tradicijos kylantiems vaizdams, močiutė pati taps gėjumi.

Mažiau tvirtų pažiūrų žmonės paklaustų, o kas čia tokio nedoro, jei du žmonės myli vienas kitą ir nebijo to viešai pareikšti. Bet mūsų teisingoji lietuviškoji vertybių sistema stovi ant labai plono pagrindo – seksas privalo būti produktyvus: vienas seksas yra lygus bent vienam nėštumui, geriausia, aišku, kad jis būtų neplanuotas, nes Bažnyčiai kontracepcijos naudojimas neatrodo dieviška idėja.

Tradicionalistai patvirtina, kad jie nešvaisto savo gyvybinių syvų į kairę, o tuo labiau į liberalią dešinę, sekso jie turėjo tiek, kiek jis padėjo atsirasti naujai gyvybei. Dievas gali priimti kompromisus ir jam AIDS plitimas Afrikoje atrodo simpatiškesnė idėja nei prezervatyvas, išsyk vedantis prie nestabdomo ištvirkavimo. Nereikia stebėtis, Dievas dažnai mėgsta bausti savo mažuosius nusidėjelius, nes pastarieji instinktyvią mirties baimę iškelia aukščiau už laisvos valios idėją.

Savo proveržį per homoseksualų eitynes Petras teisino, kad tokiu būdu jis kovojęs už tautos pamatus, kurie kažkodėl labai dviprasmiškai apibrėžti įstatymuose. Tautiškai ir doroviškai pasikaustę kovotojai dažnai apeliuoja į tai, kad valstybės privalo ginti šeimos vertybes. Tačiau dažnai pamirštama ir tai, kad valstybė gina žodžio bei sąžinės laisvę.

Petras, kaip niekas kitas supranta, kad geriausias būdas ginti šeimos vertybes yra puolant, lipant per tvorą ir gydant homoseksualus griežtais pamokymais apie moralumą ir tautos pagrindus. Neaišku tik, kas Petrui suteikė tokias galias, ar išskirtinis jo moralumas (kurio nepatvirtina pažeidimų bei etikos komisijos svarstymų skaičius) ar Dievo apvaizda (kurios nepatvirtina homoseksualizmą pateisinantis propagandos įnagis – sveikas protas).

Galiu pasidžiaugti, kad Petro Gražulio žodis niekada nebus toks įtakingas, kaip mano homoseksualių herojų Oscaro Wilde‘o, Grahamo Chapmano ar Ludwigo Wittgensteino, ir galiausiai nukeliaus į istorijos šiukšlyną. O kol tenka matyti jį beprasmiškai kovojantį su savo homoseksualumo demonais pirmuose puslapiuose, bandantį agresyvia tuščia retorika ginti tariamus tautinius pagrindus, liberalios vakarietiškos vertybės, tas baisusis laisvos minties totalitarizmas, kuriame Seimo nario ar politinės filosofijos profesoriaus nuomonė nėra šlovinama ir priimama, kaip socialinė dogma, palengva slenka į Lietuvą.

Deja, kol kas mūsų visuomenė dar ne tokia atvira, kad liberalizmas ne šliaužtų, o įsiveržtų. Bet galiu pažadėti Tau, Žemaitės Lietuva, atviros visuomenės idėjos jau nesustabdysite.