Pašalpininkų gretos retinamos

Lietuvoje yra beveik 23 tūkst. asmenų, kuriems pašalpos nenutrūkstamai mokamos trejus ir daugiau metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina apkarpyti pašalpas ilgalaikiams jų gavėjams. Tiems, kas pašalpą gavo ilgiau nei 5 metus, ji nebebus skiriama.
http://www.respublika.lt/uploads/img/catalog/1/photo_for_homepage_1_96402970.jpg

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas. Jomis siūloma sumažinti socialines pašalpas ilgalaikiams jų gavėjams. Pavyzdžiui, asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, kurie socialinę pašalpą gauna nuo 1 iki 2 metų, ji būtų mažinama 20 procentų.

Gaunantiems pašalpą nuo 2 iki 3 metų jos dydis mažėtų 30 proc.

Nuo 3 iki 4 metų - 40 proc. O gaunantiems pašalpą nuo 4 iki 5 metų jos dydis būtų mažinamas 50 proc.

Tiems, kurie yra socialiai remiami ilgiau nei 5 metus, pašalpos mokėjimai būtų išvis nutraukti. Išskyrus tuos atvejus, jei asmuo turi vaikų ar įvaikių. Tokiu atveju perpus sumažinta pašalpa būtų skiriama vaikams.
Tokie pakeitimai turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.

Pašalpininkų netrūksta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per 2012 metų pirmąjį pusmetį socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 7,25 proc. Lietuvos gyventojų (231,4 tūkst. asmenų arba 118,5 tūkst. šeimų). Didžiausias socialinės pašalpos gavėjų skaičius nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus per minėtą laikotarpį buvo Kalvarijų savivaldybėje - 14,1 proc., Lazdijų rajono savivaldybėje - 13,38 proc., Kelmės rajono savivaldybėje - 13,03 proc., Zarasų rajono savivaldybėje - 13,01 proc., Anykščių rajono - 12,84 proc.

22 718 šalies gyventojų nenutrūkstamai socialinę pašalpą gavo trejus metus. Daugiausia tokių asmenų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje (1646), mažiau Kauno miesto (1329), Mažeikių rajono (956), Panevėžio miesto (778), Kelmės rajono (768) savivaldybėse.

Šešerius metus socialinės pašalpos buvo nenutrūkstamai mokamos 3081 asmeniui. Daugiausiai Kauno miesto savivaldybėje (214 asmenų), Vilniaus miesto savivaldybėje (192). Taip pat Kelmės ir Jonavos rajonuose (atitinkamai 155 ir 140 asmenų).

Nemokėti veltėdžiams neturi teisės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad socialinės pašalpos gavėjų mažėja. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti seniūnai kalba ką kita: kaimuose žmonės ir toliau aktyviai kreipiasi dėl pašalpų.

Šėtos (Kėdainių r.) seniūnas Petras Pupkus sako, kad pašalpų gavėjų skaičius nuo metų pradžios išaugo beveik 27 procentais. „Dabar mes turime 109 socialinių pašalpų gavėjus. Sausio pirmą jų buvo 79. Ko gero, tą padidėjimą lėmė įstatymas, pagal kurį žmogus, užsiregistravęs Darbo biržoje, jau kitą dieną tampa potencialiu pašalpos gavėju. Tai nėra gerai, tokia sistema neskatina žmogaus ieškotis darbo“, - kalbėjo seniūnas.

Jis pridūrė, kad vien šiais metais pašalpoms savivaldybė išmokėjo 377 tūkst. Tarp jų - apie 23 tūkst. buvo skirti įvairioms kompensacijoms (už kietąjį kurą, šildymą). „Tai be galo dideli pinigai. Tuo labiau kad praktika rodo, o ir mes patys matome, kad kartais žmogus nėra vertas pašalpos. Tačiau privalome pašalpą mokėti. Žmogus atneša dokumentus. Vizualiai atrodo, kad jis juridiškai teisus. Yra buvę, kad tolimųjų reisų vairuotojas pristato dokumentus, rodo, jog gauna minimumą. Jo šeimoje - keturi nariai - matematiškai jam pašalpa priklauso. Tačiau matome jo gyvenimo būdą, kaip tvarkosi savo namus, dedasi trinkeles. Iš kur?“ - stebėjosi P.Pupkus.

Seniūnas sako, kad šiuo metu kaip tik plūsta pašalpų prašytojai - iki spalio mėnesio jiems reikia pateikti dokumentus. Seniūnija nusprendė, kad kiekvienas kandidatas nuo šiol bus svarstomas individualiai. P.Pupkus taip pat akcentuoja, kad gaunantieji pašalpas už jas privalo atidirbti 32 valandas neapmokamų viešųjų darbų.

Tačiau kai kuriuos pašalpininkus priversti tą padaryti sudėtinga. „Dalis žmonių tikrai neturi motyvacijos dirbti, - sako seniūnas. - Tačiau yra ir tokių atvejų, kai jaunas žmogus nori dirbti, o jo nepriima, nes neturi patirties. Buvo toks atvejis: gabus, jaunas vaikinas ieškojo darbo. Informacines technologijas buvo perpratęs nuo vaikystės, mokslus baigęs. Darbdavys iškart jam atsakė, kad nepriimtas, nes neturi patirties. Išvažiavo į Ukmergę tas vaikinas, dirba ir darbdavys juo patenkintas“, - pasakojo P.Pupkus.

Nenoras dirbti formuojamas šeimose

Akmenynų (Kalvarijos r.) seniūnijos socialinės darbuotojos Vidos Savulienės teigimu, pašalpų gavėjų kontingentas seniūnijoje įvairus.

Vienos šeimos socialiai remiamos, nes neuždirba tiek, kad galėtų vaikus išmaitinti iš atlyginimo. „Kaime mažai kas gauna tą vidutinį atlyginimą. Tai suprantama, nes ir ūkininkams nėra lengva, didelių atlyginimų jie mokėti negali. Žmonės dirba ir po 12-13 valandų, o uždirba tik šiek tiek daugiau nei minimumą“, - kalbėjo socialinė darbuotoja.

„Yra ir tokių, kurie apskaičiuoja, kad jiems į darbą važiuoti neapsimoka. Darbas toli, atlyginimas minimalus, o atskaičiavus išlaidas kelionėms nelabai kas liks“, - pridūrė V.Savulienė.

Pasak jos, seniūnijoje yra ir maždaug 5-6 šeimos, kuriose nė vienas narys nedirba ir net nesiruošia to daryti. „Moterys į darbą neina, nes augina vaikus. Seniūnijoje nėra darželio. Tėvelis tokiu atveju darbo biržoje „stovi“, gauna pašalpas. Šeima gauna 1200-1300 litų vien sėdėdami namie, į darbą nevažiuodami“, - pasakojo seniūnijos darbuotoja. Ji pastebėjusi, kad tokiose šeimose ir vaikams skiepijama pašalpininko filosofija. Užaugę jie taip pat ima prašyti pašalpų.

Pašalpų dieną - eilės prie parduotuvių

Anot V.Savulienės, ieškantieji darbo gali rasti jo ir kaime. Esą darbo jėgos nuolat trūksta kaime įsikūrusioje lentpjūvėje, tačiau kai kurie asmenys net nepabandę, tikina, kad tokio darbo dirbti negalės: „Matyt, žmonės labai greitai prie gero pripranta. Jie ateina ir sako: „Iš ko mums gyventi?“ O tai, kad galėtų ieškotis darbo, stengtis, ne visada rūpi. Jei žmogus neatitinka sąlygų gauti pašalpą, prasideda piktumai. Galvojama, kad valdiškos institucijos privalo pasirūpinti, kad jie turėtų pinigų“.

Socialinė darbuotoja neslėpė, kad neretai pašalpų pinigai išleidžiami velnio lašams. Pašalpų mokėjimo dieną prie parduotuvių nusidriekia eilės. „Visur taip kaime - ir pas mus taip. Būna, kad net tris dienas geria. Tačiau taip daro daugiausia vieniši asmenys, be šeimų. Tie, kas turi vaikų ir yra priskirti socialinės rizikos šeimoms, prisibijo vaikų teisių“, - sakė V.Savulienė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"