*

Pagaminti reaktyviniai degalai iš saulės šviesos


* lrytas.lt [Dolitlis]

Įgyvendinant ES finansuojamą mokslinių tyrimų projektą pirmą kartą pasaulyje iš vandens ir anglies dioksido pagaminti „saulės“ reaktyviniai degalai. Mokslininkai pirmą kartą sėkmingai pademonstravo visą atsinaujinančiojo žibalo gamybos grandinę kaip aukštos temperatūros energijos šaltinį naudodami koncentruotą šviesą.

Projektas tebėra bandomajame etape – laboratorijos sąlygomis naudojant imituojamą saulės šviesą pagaminta stiklinė reaktyvinių degalų. Tačiau rezultatai suteikia vilties, kad ateityje iš saulės šviesos, CO2 ir vandens galės būti gaminami bet kokie skystieji angliavandeniliniai degalai.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Europos Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Ši technologija reiškia, kad vieną dieną galbūt gausiai gaminsime švaresnius lėktuvų, automobilių ir kitų rūšių transporto priemonių degalus. Dėl to energijos tiekimas galėtų tapti daug patikimesnis, o viena iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių ir visuotinį atšilimą lemiančių dujų taptų naudingu ištekliumi.“

Pirmajame etape koncentruota šviesa – imituojama saulės šviesa – buvo naudojama anglies dioksidui ir vandeniui paversti sintezės dujomis „ETH Zürich“ sukurtame aukštos temperatūros saulės reaktoriuje, kuriame yra metalų oksidinių medžiagų. Tuomet iš sintezės dujų (vandenilio ir anglies monoksido mišinio) taikydama nustatytą Fišerio ir Tropšo procesą „Shell“ pagamino žibalą.

Nors sintezės dujų gamyba pasitelkus koncentruotą saulės spinduliuotę tebėra ankstyvajame raidos etape, žibalo gamybos iš sintezės dujų procesą bendrovės, įskaitant „Shell“, jau naudoja pasauliniu mastu. Derinant šiuos du procesus galima užtikrinti saugius, tvarius ir pakankamus aviacinių degalų, dyzelino ir benzino ar net plastiko išteklius. Fišerio ir Tropšo metodu gaminami degalai jau sertifikuoti ir gali būti naudojami dabartinėse transporto priemonėse bei orlaiviuose nekeičiant jų variklių arba degalų papildymo infrastruktūros.

Ketverių metų projektas SOLAR-JET buvo pradėtas įgyvendinti 2011 m. birželį, jam skirta 2,2 mln. eurų ES lėšų. Kitame projekto etape partneriai planuoja optimizuoti saulės reaktorių ir įvertinti, ar technologija veiks platesniu mastu ir konkurencingomis sąnaudomis.

1/1 (1)---
« Spauda « Pagrindinis

* Gen. time: 0.0243
* © xneox.com