Pagrobėjai – į teismą, o auka

Nelaisvės košmarus tebesapnuojantis marijampolietis Žydrūnas Buzas nuo viešumos atsitvėrė tyla. Nelabai šnekūs ir jo pagrobėjai, kurie netrukus stos prieš teismą. „Lietuvos rytas“ dar kartą eina šios skandalingos bylos pėdsakais.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas verslininko Ž.Buzo pagrobimo bylą Kauno apygardos teismui perdavė šią savaitę.

Kaltinimai pateikti 39 metų Artūrui Račkeliui, dešimčia metų už jį jaunesniems Renaldui Laimui ir Dainiui Lukošenkinui, taip pat 27 metų Deividui Snapkauskui.

A.Račkelis ir D.Snapkauskas jau daugiau kaip metus teismo laukia Lukiškių kalėjime.

Po kelis mėnesius nelaisvėje praleidę D.Lukošenkinas ir R.Laimus yra įpareigoti niekur neišvykti ir nuolat registruotis policijos įstaigoje.

Į teisėsaugininkų akiratį iki tol niekada nepakliuvęs Nacionalinės praktinio šaudymo asociacijos narys, vienos Kauno bendrovės direktorius, aktyviai sportuojantis dviejų vaikų tėvas A.Račkelis įvardijamas kaip šio nusikaltimo sumanytojas ir užsakovas.

Kaip taiklus šaulys garsėjantis A.Račkelis buvo laikomas prieštaringai vertinto Lietuvos bokso federacijos vadovo Remigijaus Daškevičiaus (Daškės) dešiniąja ranka. Pastarasis 2001 metais buvo nušautas.

„Byloje dar liko nenustatyti šeši asmenys.

Kovo mėnesį buvo nuspręsta jų atžvilgiu bylą išskirti į atskirą tyrimą. Tikimės visus juos nustatyti“, – sakė ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai.

Į pirtį įsiveržė ginkluoti

Keturis vaikus auginantis 35 metų verslininkas Ž.Buzas buvo pagrobtas praėjusių metų kovo 16-osios vakarą, kai su žmona Aušra ir draugų kompanija ilsėjosi netoli Marijampolės esančiame Puskelnių kaime.

Šeši ar septyni kaukėti ir pistoletais su duslintuvais ginkluoti banditai įsiveržė į pirtį, kurioje kaitinosi trys moterys ir keturi vyrai.

Užpuolikai, grasindami susidorojimu, šešis asmenis suguldė ant grindų ir surišo, atėmė mobiliuosius telefonus, pinigus, o tik pirties chalatą vilkintį Ž.Buzą išsivedė su savimi.

Lauke nuo besipriešinančio vyro nuplėšę vienintelį šį drabužį, grobikai jį nuogutėlį vilko per grindinį ir, įvertę į lengvojo automobilio bagažinę, išsivežė.

Pirtyje likę apiplėšti ir šoko ištikti žmonės apie įvykį iš karto pranešė policijai.

Jie baiminosi, jog ginkluoti nusikaltėliai į šią atokią vietą dar gali sugrįžti.

Reikalavo didžiulės išpirkos

Praėjus kelioms valandoms pagrobėjai paskambino Ž.Buzo žmonai ir pareikalavo už vyrą 3,2 milijono eurų (apie 11 milijonų litų) išpirkos.

200 tūkstančių eurų buvo pageidaujama gauti iškart, o likusią sumą – dalimis.

Kad žmona įsitikintų, jog jos sutuoktinis yra gyvas, jai buvo perduota ir garsajuostė su įrašytu jo balsu.

Kadangi moteris abejojo, kad tai tikrai kalba jos vyras, o pagrobėjai už jį reikalavo nerealios sumos, derybos dėl išpirkos užsitęsė.

Jau maždaug po 10 dienų nusikaltėliai beveik tris kartus sumažino savo reikalavimus ir prašė už Ž.Buzą apie 4 milijonus litų.

Perduotos kelios garsajuostės

A.Buzienei, kuriai dabar 33 metai, buvo perduotos net kelios garsajuostės. Ž.Buzas į jas įkalbėjo tai, ką jam liepė pagrobėjai.

Padarę įrašą nusikaltėliai pirmiausia kur nors padėdavo garsajuostę, o tik po to paskambindavo arba atsiųsdavo žinutę A.Buzienei, nurodydami vietą, kur jos ieškoti.

Iš garso įrašo, kuriame girdėti marijampolietiška tarme kalbančio vyro balsas, sunku buvo suprasti, ar tai tikrai kalba pagrobtasis.

Lėtai ir sunkiai rinkdamas žodžius vienoje garsajuostėje Ž.Buzas guodėsi, jog „daugiau tokiomis sąlygomis neištvers“, kitoje reikalavo, kad išpirkai skirti pinigai nebūtų tos pačios serijos, taip pat prašė, jog nebūtų „jokių mentų“ ir žmona darytų tai, „ką jie pasakys“.

Kęsdamas ir psichinį, ir fizinį smurtą, badu marinamas Ž.Buzas pagrobėjų įkaitu išbuvo tris savaites.

Visą tą laiką A.Buzienė ir jos vaikai buvo saugomi.

Dvi paras – nuogas rūsyje

Tiesiai iš pirties verslininkas buvo nuvežtas į Kauno priemiestį ir įkalintas vieno gyvenamojo namo ūkinio pastato rūsyje.

Pirmiausia marijampoliečiui vata buvo uždengtos akys ir užkimštos ausys, tuomet lipnia juosta apvyniota galva ir burna, o rankos ir kojos surištos automobiliams tempti skirtomis virvėmis.

Dvi paras rūsio drėgmę ir šaltį vyras turėjo ištverti be jokių drabužių.

Tik vėliau jo buvo pasigailėta – pagrobėjai atnešė sportinį kostiumą.

Jau antrąją nelaisvės dieną šalia kalinamo Ž.Buzo atsirado nuolatinis ir vienintelis jo sargybinis D.Snapkauskas.

Savo įkaitą kaskart, dažniausiai sutemus – kad niekas nematytų, aplankydavo ir patys pagrobėjai.

Jie atveždavo maisto, gėrimų, tardė Ž.Buzą ir vis darė garso įrašus.

Gėrė tik vandenį ir girą

Po daugiau nei dviejų savaičių, praėjusių metų balandžio 3-iąją, banditai nusprendė pakeisti Ž.Buzo laikymo vietą ir pervežė jį į Kauno rajone, Sausinės kaime, esančią sodų bendriją „Vanagynė“.

Nedidelio sodo namelio maždaug 10 kvadratinių metrų kambaryje, kuriame tilpo tik dvi lovos ir spintelė, belaisvis, kaip ir rūsyje, visą laiką gulėjo.

Nuo to jo kojos buvo tarsi sustingusios.

Vėliau Ž.Buzas prisipažino nelaisvėje jautęs keistą mieguistumą.

Manoma, jog jam į gėrimą buvo įpilama migdomųjų vaistų.

Kaip ir anksčiau rūsyje, atėjus metui valgyti, sargybinis belaisviui nuplėšdavo nuo burnos lipnią juostą ir pasiūlydavo ko nors užkąsti.

Ž.Buzas per visas nelaisvės dienas suvalgė tik kelias dešreles ir porą bananų, daugiausia jis gėrė vandenį ir girą.

Savo gamtinius reikalus tiek belaisvis, tiek jo sargybinis turėdavo atlikti į plastikinius kelių litrų talpos indus.

Visi šio sodo namo langai buvo aklinai uždangstyti – kad niekas nepastebėtų ir net neįtartų, jog viduje kažkas yra.

Pergudravo sargybinį

Tos dienos prailgo ne tik verslininkui, bet, matyt, ir jį saugojusiam sargybiniui.

Pajutęs, kad pagrobėjų parankinis prarado budrumą, Ž.Buzas ėmė veikti.

Per nelaisvės dienas gerokai sulysusiam marijampoliečiui pavyko atsilaisvinti surištas rankas, šiek tiek prasikrapštyti uždengtas akis ir užkištas ausis.

„Jis išgirdo sode dirbančių žmonių balsus, kažkur netoli lojančius šunis. Ž.Buzas stengėsi įsidėmėti kuo daugiau detalių.

Pavyzdžiui, jis sugebėjo suskaičiuoti visas lentose, kuriomis buvo apkaltos kambario lubos, esančias skylutes“, – kalbėjo vienas bylą tyrusių prokurorų.

Balandžio 7-osios popietę, pagaliau atsilaisvinus kojas veržusiai virvei, Ž.Buzas spruko.

Išdauždamas stiklą verslininkas šoko per durų langą ir išbėgo į lauką šaukdamasis netoliese dirbančių sodininkų pagalbos.

Įkandin Ž.Buzo, tik į priešingą pusę, paspruko ir belaisvio neišsaugojęs sargybinis.

Sveikatai grėsė pavojus

Į sodų bendriją „Vanagynė“ netrukus atlėkė policija ir greitoji medicinos pagalba.

Sutrikęs ir išsekęs Ž.Buzas buvo nugabentas į Kauno klinikas. Vyriškio sveikatai grėsė rimtas pavojus. Tačiau jau kitą dieną jo laukė ilgos apklausos.

„Niekas nežino, kaip ši pagrobimo istorija būtų pasibaigusi, jei jis nebūtų pasprukęs“, – prisipažino pareigūnai.

Pasak jų, galima tik spėlioti, ar gavę išpirką nusikaltėliai nebūtų nužudę Ž.Buzo. Pagal statistiką maždaug su 70 procentų įkaitų pagrobėjai susidoroja.

Šiuo atveju, kadangi belaisvis nieko nematė ir negirdėjo, gal būtų buvę kitaip.

Pas Ž.Buzą dirba pusbrolis

Policijos pareigūnams šioje byloje pirmasis įkliuvo pagrindinis kaltinamasis – A.Račkelis.

Būtent jis sodo namelio savininko Mindaugo Gedminto paprašė trumpam paskolinti raktus.

Savo namuose A.Račkelis buvo sulaikytas iš karto po Ž.Buzo pabėgimo, naktį į balandžio 8-ąją.

Šis kaunietis neneigė, kad yra Ž.Buzo pažįstamas, nes jo pusbrolis dirba vadovaujamą darbą šio verslininko artimiesiems priklausančioje Marijampolės bendrovėje „Artapolas“.

Tačiau A.Račkelis savo kaltės kol kas neprisipažįsta ir tikina, kad tik yra įpainiotas į šią istoriją. Bet kas už jo stovi, irgi nesako.

„Jis išvis beveik nekalba“, – teigė pareigūnai.

Netrukus, gegužės 27-ąją, policijos areštinėje atsidūrė D.Snapkauskas. Dar po savaitės buvo sulaikyti ir D.Lukošenkinas bei R.Laimus.

Už saugojimą – tūkstančiai

Būtent A.Račkelio prašymu anksčiau tris kartus už chuliganizmą ir sukčiavimą teistas R.Laimus surado patikimą sargybinį – D.Snapkauską.

Tris kartus teistam ir nuo vieno teismo sprendimo vykdymo besislapstančiam vyriškiui už belaisvio saugojimą buvo pasiūlytas nemenkas uždarbis.

Už pirmąsias tris darbo dienas sargybinis turėjo gauti 10 tūkstančių, o už likusias – po tūkstantį litų.

Bet šių žadėtų sumų D.Snapkauskas taip ir negavo.

Prisistatė ir inspektoriumi

Teisėsaugininkų Ostapu Benderiu pramintas D.Snapkauskas nespjovė į lengvą uždarbį.

Tyrimo metu pas šį vyrą buvo surasti penki vairuotojo pažymėjimai, viena asmens tapatybės kortelė su jo nuotraukomis ir kitų asmenų duomenimis.

D.Snapkauskas šiuos netikrus dokumentus panaudojo sudarydamas sutartis su išperkamosios nuomos ir telekomunikacijų bendrovėmis.

2008 metų sausio-kovo mėnesiais apgaulės būdu buvo sudaryta 18 tokių sutarčių ir įsigyta nešiojamųjų kompiuterių, televizorių, telefono aparatų, kurie po to buvo parduoti.

Tikėdamasis gauti kyšį D.Snapkauskas vienos Kauno siuvyklos darbuotojams prisistatė Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektoriumi.

Sukčius tikrino šios įmonės dokumentus, o valstybinių kontrolės institucijų patikrinimų registracijos žurnale net padarė įrašus apie tikrinimą ir patvirtino tai antspaudu.

Apsišaukėliui dokumentus suklastojo R.Laimus, o netikrą Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus antspaudą pagamino pastarojo bičiulis D.Lukošenkinas.

Tyrė dešimtys pareigūnų

Tiriant šią bylą paaiškėjo, kad Ž.Buzo gyvenimu nusikaltėliai ėmė atidžiai domėtis nuo praėjusių metų sausio mėnesio.

Verslininkas nekart buvo sekamas, buvo ieškoma žmonių, kurie galėjo dalyvauti jo pagrobime.

„Vieni Ž.Buzą pagrobė, kiti reikalavo išpirkos, treti jį saugojo. Nusikaltėliai labai kruopščiai viską buvo suplanavę“, – teigė prokurorai.

Šį nusikaltimą tyrė dešimtys Generalinės prokuratūros, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Marijampolės ir Kauno policijos pareigūnų.

Teisėsaugininkai neslepia iš pradžių manę, kad situacija galbūt nėra tokia grėsminga.

Netgi neatmesta, kad kas nors sumanė taip nevykusiai pajuokauti. Juolab kad kartkartėmis pasklisdavo vis naujų gandų – verslininkas sudegintas, atsidūrė ligoninėje, pabėgo į užsienį.

„Tik kai ėmė slinkti ilgos laukimo ir nežinios kupinos dienos, supratome, kas atsitiko ir kas dar gali įvykti.

Tuo metu sunkiausia buvo bendrauti su išsigandusiais Ž.Buzo artimaisiais, nes jiems negalėjome pasakyti nieko raminamo“, – prisipažino tyrėjai.

Gresia ilga nelaisvė

* A.Račkelio, D.Lukošenkino, R.Laimaus ir D.Snapkausko baudžiamąją bylą sudaro 14 tomų.

* Šie asmenys kaltinami dėl neteisėto laisvės atėmimo, didelės vertės turto prievartavimo, plėšimo, sukčiavimo, antspaudo bei dokumentų suklastojimo, laikymo ir panaudojimo, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo.

* Už tokias veikas dalyvaujant organizuotoje grupėje įstatymas numato laisvės atėmimą iki dešimties metų.

Turėjo reikalų su teisėsauga

* Savo grobikų teismo laukiantis Ž.Buzas viešumoje beveik nesirodo. Pastarąjį kartą jį marijampoliečiai matė miesto stadione, kai neseniai Lietuvos futbolo rinktinė žaidė su rumunais.

* Pats Ž.Buzas yra aistringas Marijampolės veteranų komandos futbolininkas.

* Po pagrobimo pats Ž.Buzas ir jo daugiavaikė šeima kelis mėnesius buvo saugomi visą parą.

* Vėliau kasdienė pareigūnų apsauga buvo panaikinta. Ji nebuvo sugrąžinta ir po Ž.Buzo bylinėjimosi teismuose.

* Ž.Buzas yra kilęs iš daugiavaikės šeimos. Vaikus augino ir prižiūrėjo jų tėvas, nes jo žmonai buvo atimtos motinystės teisės.

* Žydrūnas – vyriausias vaikas šeimoje. Jaunystėje jis itin domėjosi futbolu – mokėsi Panevėžio sporto mokykloje, yra žaidęs Sovietų Sąjungos jaunių rinktinėje.

* Tačiau iš šios mokyklos marijampolietis dėl netinkamo elgesio buvo pašalintas. Grįžęs į gimtąjį miestą jis ėmėsi verslo.

* Marijampoliečiams jis tapo žinomas 1993-1994 metais, kai pradėjo rinkti indėlius iš gyventojų. Tuomet dar nė 20 metų neturėjusiam save verslininku vadinusiam jaunuoliui santaupas sunešė daugybė žmonių.

* Rinkdamas indėlius Ž.Buzas žadėdavo ir iš pradžių mokėdavo 6-8 proc. palūkanų per mėnesį. Šiuos pinigus jis kitiems perskolindavo už 20-25 proc.

* „Žydriaus“ firma indėlius rinko Marijampolėje, Klaipėdoje, Gargžduose, Telšiuose, Kretingoje, Vilkaviškyje.

* Beveik 1000 žmonių Ž.Buzui buvo patikėję apie 5 milijonus litų.

* Tuo metu firmos savininkas garsėjo raudonu švarku, kuriuo apsirengęs ateidavo į viešus renginius, ir dideliu išlaidavimu.

* Ž.Buzas įsigijo Lietuvos aukščiausiosios lygos futbolo komandą, kurią pavadino „Žydriaus“ vardu, buvo pagrindinis moterų krepšinio komandos „ŽydriusGija“ rėmėjas. Jis taip pat nusipirko technologinių įrenginių gamyklą, kuri buvo pavadinta „Žydriaus verslu“.

* Tačiau netrukus paaiškėjo, kad Ž.Buzas nebegali atsiskaityti su indėlininkais, jam buvo iškelta baudžiamoji byla.

* 1997 metais už valiutinių operacijų norminių aktų pažeidimus, svetimo patikėto turto iššvaistymą stambiu mastu, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkytą buhalteriją Ž.Buzas buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

* Nors tyrimo metu Ž.Buzo turtas buvo įvertintas daugiau kaip 2 milijonais litų, kol vyko teismai, jis nunyko. Vėliau antstoliai rado tik apie 7 tūkstančius litų.

* Indėlininkams, kurie „Žydriaus“ firmai įmokėjo po 10 tūkstančių litų, antstoliai, pardavę Ž.Buzo turtą, sugrąžino po 33 litus.

* Atlikęs bausmę Ž.Buzas grįžo į Marijampolę ir pradėjo naują verslą.

* Su juo siejama bendrovė „Artapolas“ ėmėsi statybų verslo, supirkinėjo žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą visoje šalyje.

* „Artapolo“ užsakymu buvo statomi prekybos centrai ir parduotuvės, kurios vėliau būdavo išnuomojamos prekybininkams.

* Šio verslininko pavardė būdavo nuolat minima turto privatizavimo aukcionuose.

* Ž.Buzui priklausanti „Artapolo“ bendrovė įsigijo „Marijampolės gelžbetonio“ gamyklą. Po to ši įmonė palyginti pigiai nupirko dalį bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ akcijų.

* Su Ž.Buzu siejamas ir pernai sausį įvykęs šalia Marijampolės „Vernito“ fabriko esančių ir anksčiau jam priklausiusių kultūros rūmų privatizavimas.

* „Artapolo“ pavadinimas iškilo ir teisėsaugai susidomėjus Trakų savivaldybės administracijos korupcijos ryšiais su Vilniaus nusikaltėliais.

* Paaiškėjo, kad marijampoliečių bendrovė irgi buvo gavusi įtartinų užsakymų dirbti Trakuose.

* Pinigų Ž.Buzas prasimanydavo iš visokio – legalaus ir nelegalaus – verslo. Kalbama, kad jis į įvairius savivaldybių rengiamus aukcionus siųsdavo savo atstovus.

* Už tai, kad sutikdavo pasitraukti iš aukcionų, jie iš kitų dalyvių esą reikalaudavo didelių sumų. Priešingu atveju būdavo labai pakeliama kaina.

* Šis prieštaringai vertinamas verslininkas buvo patekęs ir į Kriminalinės policijos biuro akiratį, kai buvo tiriama eurų padirbinėjimo byla.

Pagrobėjai – į teismą, o auka – už tylos sienos