Pamiršote dėl ko įėjote į kambarį? Kalta durų anga

Netgi paties aštriausio proto žmonėms pasitaiko, kad su tikslu einant į kokią nors patalpą – galbūt ko nors pasiimti - vos į ją įžengus tikslas išgaruoja iš galvos ir belieka bandyti jį prisiminti. Naujas tyrimas siūlo idėją, kad pats ėjimo per durų angą faktas yra keisto atminties išnykimo priežastis.

„Įėjimas ar išėjimas per durų angą smegenyse suveikia tarsi „įvykių riba“, skirianti veiklos epizodus ir senesniuosius epizodus pašalinanti. Sprendimą ar veiksmą, sugalvotą viename kambaryje, kitame kambaryje sunku prisiminti dėl to, kad sprendimas yra susiejamas su erdve“, - sakė Nortre dame universiteto psichologas Gabrielis Radvansky.

Mūsų galvose, kaip ir filmuose, ribos peržengimas reiškia scenos pabaigą, rašo lifeslittlemysteries.com.

Leidinyje „Quarterly Journal of Experimental Psychology“ pateikiamas detalus paaiškinimas, grindžiamas eksperimentais, kuriais buvo siekiama nustatyti galimą ryšį tarp atminties ir įvairių tipų slankiojimo po namus. Visų pirma G. Radvansky tyrimo dalyvių grupei nurodė pasirinkti objektą nuo vieno stalo ir pakeisti jį kitu objektu nuo kitokio stalo, esančio kitame kambaryje. O kitos grupės nariai turėjo atlikti tą pačią užduotį, kai stalus skyrė vienodas atstumas, tačiau kambarys buvo tas pats.

Skirtumas tarp abiejų grupių veiklos sėkmingumo buvo „toks didelis, kad būtų tilpęs sunkvežimis“, - sakė eksperimento autorius. Nepaisant užduoties paprastumo, per durų angą perėję žmonės nuo dviejų iki trijų kartų dažniau pamiršdavo ką jie turėjo padaryti. Tai siūlo idėją, kad durų anga veikia tarsi protinis blokas, menkinantis mūsų gebėjimą pasinaudoti kitoje vietoje susiformavusiais prisiminimais.

Tendencijos išliko tokios pačios tyrimo dalyviams būnant dirbtinėje ir realioje aplinkose.

Tačiau ar atminties sutrikimo priežastis buvo ribos peržengimas, ar tiesiog kitokia aplinka nei ta, kurioje buvo įsiminta užduotis? Norėdamas išsiaiškinti, G. Radvansky paprašė tyrimo dalyvių atlikti dar vieną objektų keitimo uždavinį, tačiau šį kartą reikėjo pereiti kelias durų angas, per kurias buvo pasiekiamas kambarys, kuriame buvo pradėtas užduoties vykdymas. Paaiškėjo, kad šiuo atveju atmintis buvo taip pat nepatikima, kaip ir ankstesniuose ribos peržengimo scenarijuose. „Atminčiai kenkia durų angos perėjimas, o ne aplinkos pasikeitimas“, - sakė mokslininkas.

Tai kodėl gi taip nutinka? „Judant pasaulyje jis yra labai tolydus ir dinamiškas, o norint jame efektyviau veikti, mes pasaulį analizuojame“, - sakė G. Radvansky. Neurologai jau anksčiau vykdė ribą perženginėjančių žmonių smegenų vaizdinimo eksperimentus, o įvertinus šio eksperimento rezultatus, galima spręsti, kad tik pradedama suvokti kaip smegenys atlieka analizės funkciją. „Yra daug smegenų sričių, kurios aktyvuojasi esant skirtingoms ribos peržengimo situacijoms“, - aiškino mokslininkas.

Protinės įvykių ribos yra naudingos dėl to, kad jos padeda mums susiderinti mintis ir prisiminimus. Tačiau kai bandome prisiminti dalykus, kuriuos planavome padaryti, paimti ar surasti, įvykių ribos veikimas gali būti šiek tiek erzinantis.

„Manau, šiuo įvykiu susidomės architektai, nes jie nori kurti erdves, kuriose veikla būna efektyvesnė. Pavyzdžiui, jiems reikėtų pagalvoti kuriose vietose durų angos yra reikalingos, o kuriose – ne, - sakė tyrimo autorius.