Panevėžys neteko didmiesčio statuso, miesto valdžia su tuo nesutinka

Panevėžys neteko
didmiesčio statuso, miesto
vadovai su tuo nesutinka

Penktam pagal dydį Lietuvos
miestui Panevėžiui statistika
negailestinga. Sumažėjus
gyventojų skaičiui miestas
neteko didmiesčio statuso.
Sumenkėjusiu miesto statusu
nesidžiaugianti valdžia dar
bando įrodyti, kad
gyvenamąją vietą mieste
deklaravo daugiau žmonių,
todėl pagal tai ir turi būti
skiriamos investicijos.
Besirūpindami smunkančiu
miesto statusu, Panevėžio
vadovai nepamiršo savos
kišenės – užuot apsikarpę
atlyginimus, tik per plauką jų
nepasididino.
Nors ribos dar
nesumažėjusios, tačiau buvęs
tankiausiai apgyvendintas
miestas – jau retesnis.
Statistika sako, kad per porą
metų sumažėjo 9-iais
tūkstančiais gyventojų – iki
99 tūkstančių. Miestas
priskirtas prie mažesniųjų.
Panevėžio vadovų teigimu,
miesto prilyginimas Alytui ar
Marijampolei neteisingas.
„Bus pajamos numatomos
pagal tokį gyventojų skaičių.
Tai ir socialiniams, ir
sveikatos reikalams, ir tų
pačių gatvių tvarkymui bus
lėšų kaip žemesnės
kategorijos miestui. Tai yra
neteisinga panevėžiečių
atžvilgiu", – įsitikinęs
Panevėžio meras Vitalijus
Satkevičius.
Valdžios atstovai tikina, kad
mieste gyvenamąją vietą
deklaravo apie 107 tūkst.
žmonių, todėl esą neteisinga
skirstyti miestus į kategorijas
pagal statistikos metodiką.
„Situacija yra labai paini.
Įstatymais turėtų būti
apibrėžta, arba mes pagal
deklaruotą gyvenamą vietą
aptarnaujam gyventojus ir
pripažįstam, kad jų yra ir
turim suteikti jiems
paslaugas, arba pagal
statistiką – tai jų yra mažiau,
nors tas gyventojas galėjo
būti prirašytas ar Vilniaus, ar
Kauno savivaldybėse. Tai tam
tikros didžiosios
savivaldybės, jos turi daugiau
gyventojų negu deklaravusių
gyvenamą vietą, o mūsų
mieste, kadangi jie buvo
laikinai išvykę, mažiau
gyventojų", – sako Panevėžio
savivaldybės administracijos
direktorė Kristina Vareikienė.
Anksčiau vadintas pramonės
miestu Panevėžys dabar
gerokai aptilęs. Esminių
pasikeitimų neatnešė ir 2006-
aisiais šalies bendrajame
plane grąžintas metropolinio
miesto statusas – čia įsikūrė
tik kelios norvegų įmonės,
daug vilčių žadėjęs pramonės
parkas iki šiol tuščias.
Savivaldybės vadovai
deklaruodami, kad rūpinasi
panevėžiečių gerove,
nepamiršo ir savosios. Prieš
Seimui dar metams įšaldant
valstybės tarnautojų ir
politikų pareiginės algos
koeficientus, keliais šimtais
litų norėta savąją algą
pasididinti. Nors sumažėjus
gyventojų skaičiui
Vyriausybės atstovė ragino
esamas algas dar labiau
susimažinti.
„Oficialią statistiką tvarko
Statistikos departamentas, o
savivaldybės vadovų
nuomone, reikėtų vadovautis
deklaruotu asmenų
skaičiumi. Įtariu, kad jis yra
naudingesnis savivaldybės
vadovams, ten gyventojų
skaičius yra šiek tiek per 100
tūkst.", – teigia Vyriausybės
atstovė Panevėžio regione
Rasa Šočič.
„Jei Vyriausybės atstovė teiks
mažinti mero atlyginimą, aš
teiksiu tarybai ir taryba spręs.
Ne aš nustatinėju
atlyginimus, o taryba
vadovaujasi įstatymu", –
kalbėjo Panevėžio meras V.
Satkevičius.
Jei vadovai geranoriškai
nesimažins atlyginimų,
Vyriausybės atstovė žada
kreiptis į teismą. Tuo metu
savivaldybės vadovai viliasi
susigrąžinti Panevėžį į
didžiųjų miestų gretas, dėl to
jau kreiptasi į Vyriausybę ir
Seimą.