Pareigūnų 10 m. ieškotas sukčius apkvailino bankus

Pareigūnų net 10 metų dėl sukčiavimo ieškotas vidurinio išsilavinimo neįgijęs kaunietis nesugebėjo apkvailinti Lietuvoje veikiančių lizingo bendrovių, tačiau apgavo bankus – pateikęs suklastotus pasus iš SEB ir „Swedbanko“ gavo po 15, o iš „Nordea“ – 9 tūkst. litų paskolas. Labiausiai nuo sukčiaus nukentėjo „DnB NORD“, kai jis su bendrais sugebėjo pasisavinti net 1 mln. 136 tūkst. litų.

Tačiau Lenko pravardę turėjęs 34 metų Rumgaudas Šimkus priėjo liepto galą – svetimomis pavardėmis prisistatęs ir ne vieną bendrovę apgavęs sukčius įkliuvo pareigūnams bei ilgam pateko į pataisos namus.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas ketvirtadienį atvertė R. Šimkaus baudžiamąją bylą, kurioje Vilniaus apygardos prokuratūra jį apkaltino ne tik dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, bet ir netikrų banko kortelių panaudojimo. Paaiškėjo, kad jas vyriškiui legaliai buvo išdavę klientu pasitikėję bankai.

Pasak valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro Lino Kuprusevičiaus, R. Šimkus dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo kauniečiui kaltinimai yra pateikti net 40 epizodų. Dar 20 epizodų jis kaltinamas kitais nusikaltimais.
REKLAMA

„Swedbankas“ ir SEB R. Šimkui yra pareiškę po 15, „Nordea” – 9, o greitąsias vartojamąsias paskolas teikianti bendrovė „Mobile Credit Baltic“ – 1,2 tūkst. Lt ieškinius. Pinigų reikalauja ir „Sodra“ – kito asmens vardu verslo liudijimą išsiėmęs R. Šimkus liko skolingas įmokų.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad su suklastotais pasais (jų kilmės pareigūnams nepavyko nustatyti) R. Šimkus kreipdavosi į bankus ir gaudavo ne tik mokėjimo korteles, bet ir vartojamąsias paskolas. Bankams įtarimo nesukėlė nei suklastoti asmens dokumentai, bet ir pateikiamos pažymos apie R. Šimkaus gaunamą atlyginimą.

Tačiau juo suabejojo lizingo bendrovės – kai kaunietis bandė išsimokėtinai įsigyti kompiuterių, jo pateiktus dokumentus patikrinę darbuotojai išsiaiškino, kad R. Šimkaus pateiktos pažymos apie gaunamą autorinį atlyginimą yra suklastotos.

Nuo 1998-ųjų slapstęsis R. Šimkus įkliuvo tik 2007-ųjų pabaigoje. Visą šį laiką jis buvo pakeitęs ne vieną gyvenamąją vietą, turėjo ne vieną draugę – kai kurios jų net nežinojo tikslios vyriškio pavardės. Draugai ir pažįstami R. Šimkų vadindavo tiesiog Lenku, tačiau šios pravardės kilmės pareigūnai taip ir neišsiaiškino.

R. Šimkus įvairioms verslo bendrovėms sudarydavo patikimo žmogaus įspūdį, buvo iškalbingas, todėl greičiausiai niekas net nepagalvojo, jog bendrauja su gerai savo amatą išmanančiu sukčiumi.

Per kratą pas kaunietį pareigūnai aptiko vos keliolika litų – esą visus pinigus jis buvo išleidęs. Per apklausas jis prisipažino, jog turėdamas pinigų sau nieko nešykštėjo.

Savo kaltę pripažįstantis R. Šimkus ikiteisminio tyrimo metu ne tik prisipažino dėl jam pareikštų įtarimų, bet ir ne kartą pateikdavo naujų duomenų apie sukčiavimo atvejus. „Dar prisiminiau, kad esu apgavęs...“, - galutinius įtarimus sukčiui norėję pateikti pareigūnai buvo priversti pratęsti ikiteisminį tyrimą dėl naujų kauniečio nurodytų faktų.

Už nusikaltimus, kuriais prokurorai kaltina R. Šimkų, jam gresia iki šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tiesa, kaunietis šiuo metu jau atlieka bausmę už kitą nusikaltimą – kartu su bendrais iš „DnB NORD“ pasisavino daugiau kaip milijoną litų. Už šį nusikaltimą teismas R. Šimkui skyrė šešerius metus nelaisvės bei iš jo ir bendrų priteisė pasisavintus pinigus.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad svetimus pinigus sukčiai gavo panaudoję suklastotus dokumentus. Pasisavintų pinigų nepavyko rasti.