Parkeris: „Kai nuaidėjo finalinė sirena, mano akyse suspindo ašaros“

Vieno geriausių planetos įžaidėjų Tony Parkerio kolekcijoje nėra nė vieno titulo, iškovoto Senajame žemyne. Tik už Atlanto skambiomis pergalėmis mėgavęsis tris kartus NBA čempionas sekmadienį galės matuotis Europos karūną.

Tačiau iš pradžių 29 metų 188 cm ūgio gynėjas ir Prancūzijos rinktinė privalės nukarūnuoti įspūdingą sudėtį turinčią bei stipriausios komandos vardą ginsiančią Ispanijos nacionalinę ekipą.

Krepšinio sostine vadinamame Kaune vyksiantį Europos čempionato finalą Vincento Collet auklėtiniai pasiekė pusfinalyje 79:71 nugalėję Rusijos krepšininkus.

Svarbiausiomis akimirkomis Rusijos ekipą į neviltį varęs Parkeris įmetė 22 taškus, bet didžiąją dalį nuopelnų skyrė 19 taškų pelniusiam bei 27 naudingumo balus surinkusiam Nicolui Batumui.

„Dabar jis rungtyniauja kur kas geriau nei prieš dvejus metus, – jaunuoju komandos draugu džiaugėsi labiausiai patyręs prancūzas. – Pusfinalyje jis mums buvo ypatingai svarbus.“

„Jei atvirai, mums daugiausiai žalos pridarė Batumas, ne Parkeris. Pastarasis demonstravo sau būdingą žaidimą ir rungtyniavo sėkmingai. Tony yra Tony ir jis buvo įspūdingas, – priešininkų lyderiams komplimentų negailėjo Rusijos rinktinės vyriausiasis treneris Davidas Blattas. – Parkeris pataikė svarbius metimus, ypač ketvirtajame kėlinyje, kai leido prancūzams pabėgti į priekį. Tuo tarpu Batumas komandai suteikė didžiulę paramą. Prieš Nicolą turėjome atlikti geresnį darbą. Todėl esu nusivylęs.“

Pats Parkeris prisipažino finalo siekęs visą dešimtmetį, todėl jame gynėjas tikisi sulaukti dar svaresnio ir kitų rinktinės narių indėlio. Jis tikino neeilinės svarbos rungtynėse nejausiąs spaudimo, nes tokia ypatinga proga reikia tiesiog mėgautis žaidimu.

– Tony, patekote į Londono olimpines žaidynes. Apie ką dabar galvojate? – žurnalistai paklausė Parkerio.
– Svajonė tapo realybe. Esu toks laimingas. To siekiau vienuolika metų, o kai nuaidėjo finalinė sirena, mano akyse suspindo ašaros. Laimėjome rungtynes, o jaučiamą džiaugsmą net sunku apibūdinti. Didžiuojuosi Prancūzijos rinktine, didžiuojuosi būdamas prancūzu. Tikiu šia komanda, tikėjau ja visus metus. Šį vakarą žaidėme nuostabiai. Po vienuolikos metų pagaliau galiu pasakyti, kad keliaujame į olimpiadą. Esu labai labai laimingas.

– Ką galvojate apie patį finalą?
– Tai bus puikus mačas. NBA lygoje žaidžiau tris finalus, o dabar laukia pirmasis Europoje. Esu tiesiog laimingas.

– Ar prieš finalą pats jausite didesnį spaudimą?
– Nejaučiu jokio spaudimo. Jaučiuosi taip, tarsi neturėčiau ko prarasti. Ispanijos rinktinė yra puiki komanda, visose pozicijose turinti stiprius žaidėjus. Labai ją gerbiu ir žinau, kad mūsų laukia sudėtingos rungtynės. Bet koks galimas spaudimas manęs neliečia (šypsosi).

– Ar jums patiko Juano Carloso Navarro šou pusfinalyje, kai į makedonų krepšį gynėjas įsūdė 35 taškus?
– Kaip ir visada, Navarro buvo nuostabus. Jis sugeba pakeisti rungtynių eigą, o puldamas yra labai agresyvus, pataiko tritaškius. Juanas su Pau Gasoliu yra svarbiausi tos komandos žaidėjai.

– Finalo favoritė – Prancūzijos ar Ispanijos rinktinė?
– Favoritai yra ispanai, tuo tarpu patys neturime ko prarasti. Eisime į aikštelę bei stengsimės sužaisti geriausias rungtynes, kokias tik galime. Ispanijos rinktinei tai ketvirtasis finalas, ji yra geriausia Senojo žemyno komanda, demonstruoja puikų krepšinį. Todėl varžovus labai gerbiame. Sieksime solidaus žaidimo ir bandysime juos nugalėti.

– Ar galite įvardyti pagrindinius faktorius svarbiausiame turnyro mūšyje?
– Privalome pristabdyti Navarro ir Pau Gasolį. Marcas Gasolis taip pat geras žaidėjas. Varžovai visose pozicijose turi gerus krepšininkus. Jie labai gerai ginasi ir yra stipri komanda.

– Prieš šį čempionatą kažkas pasikeitė, jog Prancūzijos rinktinė pagaliau pateko į finalą?
– Įgavome patirties, kai patyrėme skaudžių pralaimėjimų 2005, 2007 ir 2009 metais. Buvo sudėtingi metai, todėl dabar mums itin malonu. Vis dėlto šiuo metu mums neberūpi, kas buvo praeityje. Patekome į olimpines žaidynes ir užsitikrinome medalius.

– Ar viena to priežasčių gali būti Joakimo Noah prisijungimas?
– Jis sustiprino mūsų komandą, todėl aš džiaugiuosi, kad Noah nusprendė žaisti su mumis. Joakimas tapo ypač reikalingas po to, kai praradome Ronny Turiafą. Mums jo neabejotinai reikėjo. Visada su juo kalbėjau ir sakiau: „Žmogau, man reikia tavo pagalbos. Mums reikia, kad tu prisijungtum ir žaistum kartu.“ Europos krepšinyje reikalingi aukštaūgiai, nes be jų toli nenueisi. Puikus pavyzdys Ispanija – broliai Gasoliai, Serge‘as Ibaka. Rusija – Andrejus Kirilenka, Timofejus Mozgovas. Man reikėjo tokio žaidėjo, kuris būtų fiziškai stiprus. Turime talentingus gynėjus, bet mums visada reikėjo daugiau jėgos po krepšiais.

– Kaip vertinate pasisakymus, jog antrajame etape sąmoningai pralaimėjote ispanams, nes pusfinalyje siekėte išvengti šeimininkų – lietuvių?
– Dėl jų nesirūpinu. Mane domina tik mano komanda. Viskas, ko mums reikėjo – patekti į finalą, o dabar jį laimėti.

– Vis dėl to jūs ir Noah aikštėje nepasirodėte.
– Buvau susižeidęs. Prieš tai rungtyniavau daug minučių ir man nerūpi, ką apie tai rašo laikraščiai. Čempionato pradžioje aikštėje praleisdavau labai daug minučių ir tikrai buvau pavargęs. Sakau tai sąžiningai, buvau pavargęs. Nebuvo jokios priežasties save žudyti rungtynėse su Ispanija. Žinojome, kad laukia kur kas svarbesni mačai ketvirtfinalyje bei pusfinalyje. Joakimas taip pat buvo susižeidęs koją. Tikrai nesistengėme pralaimėti rungtynių. Nieko panašaus (šypsosi).