Paryžiaus gydytojas tapo žudiku maniaku

Antrojo pasaulinio karo metais nacių okupuotame Paryžiuje žmonės taip dažnai dingdavo, kad į tai niekas nebereaguodavo. Vienas asmuo pasinaudojo įstatymų nepaisymu ir nužudė apie 150 žmonių, rašo „Reuters“.

http://g1.delfi.lt/images/pix/300x188/6fddcac7/file51624859_52f851fa.jpg

Kartą užsidegus pastatui prabangiame miesto rajone, atvykę ugniagesiai ir policininkai rado daugybę sukapotų žmonių kūnų. Pradėjus tyrimą, įkalčiai atvedė prie gydytojo Marcelio Petiot.

Šiurpius įvykius knygoje „Death in the City of Light“ („Mirtis šviesos mieste“) aprašė Davidas Kingas.

„Paryžiuje buvo sunki padėtis. Daugelis norėjo išvykti iš miesto, daug žmonių tiesiog dingdavo. Jis įgyvendino suktą planą, – pasakojo D. Kingas interviu telefonu. – Naciai sumenkino pagarbą įstatymams. Net jei ką įtardavo, daugelis žmonių nesiimdavo priemonių, ypač jei jie buvo žydai.“

Kaip paaiškėjo, M. Petiot buvo gerbiamas gydytojas, o naktimis virsdavo žudiku maniaku, jo aukomis dažniausiai tapdavo desperatiškai norintys išvykti iš Paryžiaus žydai, kuriems jis melagingai žadėdavo padėti. Ji apkaltino nužudžius „tik“ 27, tačiau įtariama, kad iš tiesų aukų buvo kur kas daugiau.

Buvęs istorijos profesorius D. Kingas perskaitė apie nužudymus Antrojo pasaulinio karo laikų šnipo memuaruose, kuriuos nusipirko knygyne. Jis negalėjo aptikėti tuo, ką perskaitė.

Šiurpios detalės įsirėžė jam į atmintį. Įsitikinęs, kad tai, kas parašyta, tiesa, jis toliau tęsė tyrimą.

„Marcelis Petiot buvo apkaltintas dėl žmogžudysčių. Jis buvo protingas, charizmatiškas, gerbiamas visuomenėje, kolekcionavo antikinius dirbinius, domėjosi menu. Egzistavo ir kita pusė – jį apkaltino kūnų sukapojimu.“

D. Kingas daugelį metų paskyrė tyrinėjimams, perskaitė Paryžiaus policijos archyvus ir galiausiai išsiaiškino, kad M. Petiot teigdavo esąs pasipriešinimo judėjimo dalyvis ir daugumai aukų žadėjo už tam tikrą mokestį nugabenti į Pietų Ameriką.

Jis nurodydavo aukoms parašyti laiškus artimiesiems, pranešti, kad viskas gerai ir jie grįš, kai ateis ramesni laikai. Paskui jis nunuodydavo žmonės su dujomis ir sukapodavo arba sudegindavo.

„Tai nacių teroro ir neigiamos Paryžiaus atmosferos mikrokosmosas. Negalima naudotis žmonių viltimis, svajonėmis, desperacija, tačiau jis taip darė“, – sakė D. Kingas.

M. Petiot iš pradžių paspruko nuo policijos, tačiau galiausiai jį sugavo, teisė ir nubaudė – jam nukirsta galva.