Pasaulio pabaiga įvyks jau šios kartos gyvenime

“Pasaulio pabaiga – tai matematinė realybė ir tai įvyks jau šios kartos gyvenime”, – sako Vladimiras Bodiakinas, matematikas, tiriantis šią problemą.

Laikrodis – ar smėlio, ar elektroninis – tikina, kad laikas yra linijinis – užvakar buvo lygiai toks pat pusvalandis, kaip ir šiandien.

Bet kas liečia evoliuciją – ar gyvą materiją, ar bendruomenę, kastuvus ar eskalatorius – laikas smarkiai greitėja. Turbūt kiekvienas yra pastebėjęs per biologijos pamokas: gyvybė Žemėje vystėsi nuo paprasčiausių formų milijardus metus, pirmos stuburinės būtybės dominavo šimtus milijonų metų, žinduoliai – milijonus, o protingi, galima pasakyt, tokie, kaip aš ir jūs- tik šimtus tūkstančius metų.

Skaitydamas akademiko D.S. Lichačiovo knygą “Epochos ir stiliai”, pastebėjau jo sudarytą evoliucijos eigą: romaniškas stilius viešpatavo Europos mene beveik tūkstantį metų, gotika – pusę tūkstančio, Renesansas – mažiau kaip tris amžius, Baroko – du amžius, Klasicizmas – pusantro, Eklektika tilpo į mažiau kaip šimtą metų, modernas prasisuko per dvidešimt, artdeko – net per penkiolika, o po karo stiliai taip greitai keitėsi, kad net ne visada spėji atskirt. Bet prasmė nepasikeitė – laiko atskaitos taškai sutankėjo.

Deja, mūsų mokslų akademijose nėra taikomųjų eschatologinių ar laiko tyrimų. Tačiau man pavyko rasti specialistą, besidominantį evoliucinės baigties problema. Tai yra Vladimiras Bodiakinas – Maskvos fizikos instituto dėstytojas, fizikos ir matematikos mokslų kandidatas. Jo kabinete pilna grafikų, kurie įrodo globalaus kataklizmo artėjimą.

Pavyzdžiui, manufaktūrinės gamybos epocha abscisės ašyje užima daugmaž pusmetrį, industrinė epocha – dvidešimt centimetrų, informacinė epocha (esanti dabar ir artėjanti prie pabaigos) užima tris centimetrus, o sekančiai po jos noosferinei epochai lieka milimetrai. Kas toliau?

Kitame grafika horizontalioje ašyje taip pat yra laikas, tik jau milijardai metų. Kairėje dalyje nupieštas nedidelė elipsė – tai augalai, kurių gyvenimo arealas metrų ribose. Šiek tiek didesnė elipsė – gyvūnų, kurių gyvenimo arealas – kilometrai – juk toliau nei lūšis, nei antilopė nenubėgs. Dar kairiau – žmogus – jo įtakos sfera matuojama tūkstančiai kilometrų. Galų gale elipsė, reiškianti virš protą, tęsiasi per visą visatą.

Vienas svarbesnių evoliucinės problemos supratimo grafikų pavaizduoja palyginimą, kaip keičiasi priklausomai nuo laiko resursai (masė, tūris, laikas, sugaištas pagaminti produktą) ir informacijos resursas, t.y. žinių lygis. Resursų kreivė nuo senovės laikų švelniai auga, pasiekia savo maksimumą mūsų laikais, ir ateinančiu amžiaus ketvirčiu staigiai nukrenta. Sukauptų žinių kreivė taip pat lėtai auga visos istorijos metu, mūsų laikais smarkiai suka į viršų ir eina į begalybę, vis artėjant, bet neliečiant ordinatės, pažymėtos skaičiumi 2030.