Pasaulio pabaigos pranašas pripažįsta klydęs ir žada nebepranašauti

Geriau vėliau negu niekada. 90-metis JAV radijo pamokslų autorius Haroldas Campingas pripažino neturįs įrodymų, kad žmonijos artimiausiu metu lauktų Paskutiniojo teismo diena, ir patikino daugiau nebandysiąs paskelbti tikslios datos, kai turėtų išnykti mums žinomas pasaulis.

„Šiais pasimetimo ir sumaišties laikais Dievo žodis yra vienintelė tiesa, kuria mes galime kliautis, – teigia H. Campingas jo įkurtos radijo stoties „Family Radio International“ interneto svetainėje. – Pastarųjų metų įvykiai įrodė, kad nė vienu žmogumi negalima visiškai pasitikėti. Netgi patys nuoširdžiausi ir atkakliausi iš mūsų gali suklysti.“

Pamokslautojas aiškina suprantąs, jog labai daug žmonių trokšta sužinoti, kada „sugrįš Jėzus Kristus“, tačiau apgailestauja pasidavęs iliuzijai, jog tai įmanoma apskaičiuoti, remiantis Biblijoje esančiomis užuominomis. „Mes nuolankiai pripažįstame, kad suklydome, bandydami nustatyti tikslią datą“, – rašo H. Campingas, susilaikęs nuo tiesioginių atsiprašymų.

Kaip primena interneto leidinys „Huffington Post“, į pensiją išėjęs inžinierius skandalingai pagarsėjo praėjusiais metais, kai net du kartus skelbė žinąs tikslią pasaulio pabaigos datą.

Iš pradžių H. Campingas, jau anksčiau pasižymėjęs panašaus pobūdžio pranašystėmis, kurios iki socialinių interneto tinklų atsiradimo neturėdavo tokio didelio poveikio, nurodė žmonijai ruoštis 2011 metų gegužės 21 dienai. Tuo metu Žemę esą turėjo užgriūti apokaliptinio masto sukrėtimai, po kurių tik apie 200 mln. uoliausių tikinčiųjų būsią paimti į dangų.

Paprasto skelbimo neužteko – pamokslautojas išleido milijonus dolerių nuosavų ir klausytojų suaukotų lėšų, kad ši žinia būtų paskleista ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio šalyse. Visi žmonės buvo raginami atsisakyti žemiškų gėrybių ir tinkamai pasiruošti Biblijoje numatytam antrajam Mesijo atėmimui.

Nemažai buvo tokių, kurie, aklai įtikėję H. Campingo pranašystėmis, išėjo iš pelningo darbo bei išleido viso gyvenimo santaupas, kad gegužės 21 dieną galėtų praleisti prie televizorių ekranų ar radijo imtuvų. Kaip žinia, pasaulio pabaiga tądien taip ir neatėjo.

Tačiau garbaus amžiaus pamokslautojas nenuleido rankų. Tris dienas patylėjęs, galiausiai jis nurodė kitą pasaulio pabaigos datą – tų pačių metų spalio 21 dieną. Esą į pirminius apskaičiavimus įsivėlė apmaudi klaida, kuri daugiau nepasikartosianti.

Po to, kai nepasitvirtino ir antroji pranašystė, H. Campingas ilgam pasitraukė iš viešumos. Praėjus kelioms savaitėms, paskelbta, kad pamokslautoją ištiko nedidelis insultas. Atsigauti jam prireikė kelių mėnesių.

Naujausiame laiške radijo stoties klausytojams H. Campingas tvirtina pasirengęs dar labiau sustiprinti savo tikėjimą, iš naujo atidžiai skaitydamas Šventąjį Raštą.

„Dievas gegužės 21-ąją mus pamokė nuolankumo, – rašo jis. – Mes turime atvirai pripažinti, kad neturime jokių duomenų apie kitą pasaulio pabaigos datą.“

Vis dėlto pamokslautojas skelbia esąs įsitikinęs, kad „gegužės 21-osios kampanija buvo nepaprastas įvykis“, kuris paskleidęs žinią apie Biblijoje išpranašautą pasaulio pabaigą viso pasaulio gyventojams. Esą netgi tie žmonės, kurie niekada gyvenime nėra skaitę ar matę Biblijos, dabar žino, jog anksčiau ar vėliau Jėzus Kristus sugrįš, kad pasiimtų su savimi išganymo vertus tikinčiuosius.

„Pasaulio dėmesys buvo atkreiptas į Bibliją“, – džiaugiasi nevykęs pasaulio pabaigos pranašas.

Buvusių H. Campingo pasekėjų tokie jo pareiškimai per daug nežavi. Tiesa, bent dalis jų sutinka, kad ir buvusių klaidų pripažinimas yra svarbus žingsnis.

„Huffington Post“ pakalbinta 33-ejų Marie Exley, kaip ir daugelis kitų jos likimo žmonių, dėl H. Campingo pranašysčių išleido visas santaupas.

Vis dėlto pasaulio pabaigos laukimas į jos gyvenimą atnešė ir teigiamų pokyčių – skleisdama žinią Japonijoje, ji susipažino su savo būsimu vyru. Vėliau M. Exley su juo apkeliavo Izraelį, Jordaniją, Libaną ir Iraką. Gegužės 21 dieną kartu sutiko nuošalioje vietovėje JAV Montanos valstijoje.

Dabar M. Exley teigia rašanti pjesę, į kurią ketina sudėti visus savo patirtus išgyvenimus. H. Campingo pareiškimą ji sutiko gana ramiai.

„Manau, kad ponui Campingui išeis į naudą tai, kad jis pripažino suklydęs, – sakė ji. – Tiesa yra tai, kad aš pati turėjau labiau įsigilinti ir atsargiau vertinti tai, ką pati skelbiau kitiems.“