Pasaulis – ant plono ledo

Dėl visuotinio atšilimo tirpstantys amžinasis įšalas ir ledynai kelia grėsmę pasaulio ekosistemai. Kriosfera, arba ledinis žemės paviršiaus sluoksnis, yra viena pažeidžiamiausių planetos sferų, kuri stipriai reaguoja į klimato kaitą. Šiuo metu didžiausia jos dalis – amžinasis įšalas – dengia apie ketvirtadalį žemės teritorijos, tačiau jo storis ir plotai drastiškai mažėja.

„Per pastarąjį šimtmetį vidutinė oro temperatūra pakilo vienu laipsniu, kas lėmė pokyčius kriosferoje, – teigiama amerikiečių mokslininkų atlikto tyrimo „Intensyvaus kriosferos mažėjimo poveikis pasaulio ekosistemai“ ataskaitoje. – Tirpsta amžinasis įšalas, susitraukia kalnų ledynai, mažėjų jūrų ledo ir kietųjų kritulių kiekis, taip pat trumpesniam laikotarpiui užšąla upių ir ežerų paviršius. Nepaisant to, kad šie pokyčiai yra gerai dokumentuoti, ekologiniai šių procesų poveikiai ekosistemai nėra aktyviai nagrinėjami“. Anot mokslininkų, jų atliktas tyrimas yra vienas pirmųjų šioje srityje, kuris apjungė skirtingų akademinių disciplinų atstovus.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, liūdniausia ateitis laukia vadinamųjų žiemos gyvūnų, kurie gali atsidurti ties išnykimo riba. „Įvairūs kriosferos komponentai sudaro sąlygas daugelio organizmų gyvenimui, – pabrėžiama ataskaitoje. – Tarp populiariausių pavyzdžių – poliarinės meškos ir pingvinai bei gyvenantys kalnų ledynuose kiškėnai, tačiau daugybė kitų gyvūnų – nuo mikroorganizmų iki žinduolių – gyvena amžinajame įšale, ledinėje jūroje ir kitose sniegu ar ledu padengtuose regionuose. Kadangi šie plotai mažėja ir nyksta, jų rezidentai yra priversti ieškoti kitų erdvių, tinkamų jų gyvenimui“. Kaip teigia mokslininkai, gyvūnų migracija išbalansuoja šių teritorijų ekosistemas, kadangi skirtingos rūšys migruoja ir adaptuojasi prie naujų sąlygų skirtingais tempais. Reikia pabrėžti, jog šiems gyvūnams ypatingai svarbūs tarpsezoniniai santykiai su kitomis rūšimis, kurie prarandami priverstinės migracijos sąlygomis. Pastebima, jog kuo greičiau tirpsta amžinasis įšalas, tuo labiau didėja chaosas „žieminės gamtos pasaulyje“.

Tyrėjai įsitikinę, kad kriosferos sluoksnio mažėjimas taip pat turės rimtą poveikį žmogaus gyvenimui. „Tai paveiks socialinius, ekonominius ir geopolitinius procesus, o šių pokyčių sąveika yra sunkiai prognozuojama, – rašoma mokslininkų ataskaitoje. – Daugiau dėmesio šiuo metu skiriama ledynų tirpimui ir jūros lygio augimui, kas kelia pavojų visoms pakrantėms. Bet ir amžinojo įšalo tirpimas gali turėti rimtų socialinių pasekmių, nes tai destabilizuos inžinerines konstrukcijas. Sniego dangos sumažėjimas paveiks tokias sritis, kaip žemės ūkis, rekreacija ir turizmas, statyba ir energijos gamyba“. Pavyzdžiui, su rimtomis žemės ūkio problemomis gali susidurti didelė dalis Šiaurės pusrutulio teritorijų. Ženkliai sumažėjus sniego dangos intensyvumui žiemos laikotarpiu, kai kurių klimatinių zonų žemės gali tapti netinkamos žemės ūkiui. Kalnų ledynų tirpimai gali išprovokuoti geriamojo vandens krizę, o taip pat sumažinti hidroenergetinių jėgainių pajėgumus.