Patarimai. Kaip fotografuoti peizažą?

Peizažas - labai populiarus fotografijos žanras, ypač tarp keliautojų. Ir neatsitiktinai, nes tik keliaujant galima atrasti gražių vietovių ir įkvepiančių erdvių, tinkamų fotografuoti įdomų peizažą. Kaip pavyks nuotrauka, nemaža dalimi priklauso ir nuo atsitiktinumų - paros laiko, oro, metų laiko, objektų ir panašiai. Todėl vieni šio žanro mėgėjai fotografuoja atsitiktinai ir daug, taip išreikšdami įvairovę ir įgydami galimybę atsirinkti iš daugybės nuotraukų labiausiai vykusias, o kiti tiksliai žino, ko nori, planuoja ir sulaukę tinkamo momento specialiai nuvyksta į žinomas vietoves, kad nuotraukose galėtų savitu stiliumi perteikti tai, kas jiems patinka, kaip mato ar įsivaizduoja pasirinktą siužetą. Pasidalinsime trumpais patarimais, kurie, tikimės, padės kokybiškiau ir įdomiau nufotografuoti peizažą.

Vieta. Pirma ir pagrindinė taisyklė trokštantiems nufotografuoti gražų peizažą - išeiti iš namų. Žinoma, yra ir išimčių, bet mažai kas turi privilegiją fotografuoti peizažą pro langą ar terasą. Be to, ilgainiui tas pats siužetas atsibostų.

Laikas. Taip, nuo jo priklauso visa būsimo peizažo nuotaika ir atmosfera. Dažniausiai peizažai fotografuojami saulei kylant ir leidžiantis. Tada objektai įgauna didesnį tūrį, išryškėja spalvos, faktūros. Padidėjęs kontrastas ir krentantys šešėliai daro pasirinktą objektą įspūdingesnį. Patyrę fotografai ar tiesiog ieškantys įdomesnių kadrų žmonės fotografuoja anksti ryte kylant rūkui, vidurnakčio mėnesienoje ar besivaikydami žaibus ir kitaip stebėdami nenuspėjamą gamtos stichiją. Kitas svarbus dalykas - metų laikai. Ta pati erdvė skirtingais metų laikais gali atrodyti labai skirtingai: pavasarį įdomi, o rudenį - ne, arba atvirkščiai.

Fotografavimo technika. Dauguma fotoaparatų turi įdiegtą peizažo fotografavimo režimą. Patarčiau nepamiršti šio režimo, nes jį pasirinkus fotoaparato parametrai nustatomi taip, kad būtų galima optimaliai ir kokybiškai fotografuoti peizažą. Na, o jei tokio nėra, patarčiau priverti diafragmą, t. y. nustatyti didesnį „f" skaičių - tuomet ryškus bus visas kadro plotas, o ne tik fokusuojamas vaizdas.

Kadro kompozicija, objektai. Atvykus į vietą, patartina apžiūrėti, kas yra įdomiau: ar žemė (kalnai, ežeras), ar dangus (gražūs, neįprasti debesys). Pasirinkus įdomiausią dalį, ja ir reikėtų užpildyti didžiąją kadro dalį. Geram peizažui reikalinga ir perspektyva. Tuomet nuotraukoje bus matoma erdvė, ji „kvėpuos", įtrauks mus, pajusime mastelį. Perspektyvos pavyzdys galėtų būti nuvingiuojantis takelis, kelias, tvora ir pan. Dar galima pasirinkti kokį įdomesnį objektą, tarkim, gėlę, valtį ant kranto ar vienišą medį. Taip sukursime pirmąjį ir antrąjį planą, dėl to nuotrauka įgis daugiau erdvės ir atsiras mastelis. Kartais reikia išradingiau pažvelgti į vietovę, kad ji atsiskleistų ir taptų įdomesnė. Manau, kad FOTO žurnalo skaitytojai, kaip tikri entuziastai, netingės skirti laiko pavaikščiojimui, iškels fotoaparatą virš galvos ar pabandys padėti ant žemės, kad rastų gerą rakursą,.

Fotoaparato priedai, objektyvai. Peizažams fotografuoti labiausiai tinka plačiakampiai objektyvai. Jais fotografuojant lengviau telpa visa erdvė ir patogiau komponuoti kuriant perspektyvas. Dažnai peizažų nuotraukose dangus būna gerokai tamsesnis nei žemė. Jūs taip pat galite gauti panašų efektą, naudodami poliarizacinį filtrą (išsamiai apie filtrus galėsite sužinoti kitame FOTO numeryje) arba kompiuterinius HDR efektus. Kiek teko pastebėti, natūralūs filtrai suteikia nuotraukoms daugiau tikroviškumo ir kokybės nei programinis apdorojimas kompiuteryje. Fotografuojant su filtrais arba vakare, kai išlaikymas toks ilgas, jog nebeįmanoma užfiksuoti vaizdo nesujudinus rankose laikomo fotoaparato (rankai šiek tiek sudrebėjus, vaizdas tampa neryškus), patartina naudoti stovą.