Patys išrenkame, patys mušame?

Patys išrenkame, patys
mušame?

Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 33 straipsnis
skelbia, kad „piliečiai turi teisę
dalyvauti valdant savo šalį tiek
tiesiogiai, tiek per
demokratiškai išrinktus
atstovus". Tas pats straipsnis
nurodo, jog „piliečiams
laiduojama teisė kritikuoti
valstybės įstaigų ar pareigūnų
darbą, apskųsti jų sprendimus".
Tačiau LR Konstitucijos
suteikiamomis galiomis piliečiui
dalyvauti savo šalies valdyme
naudotis neskubame. Net ir
savo balsą rinkimuose
atiduodame gana vangiai, o
kritiką liejame dažnai
neargumentuotai.
Lietuvoje, pasikeitus santvarkai,
politinį gyvenimą sudaro
daugybė politinių procesų ir
reiškinių kaip rinkimai,
referendumai, piketai,
susirinkimai, peticijos, kuriuos
lemia politiniai, ekonominiai,
teisiniai ir socialiniai veiksniai.
Daugelis žmonių neina į
rinkimus, neišreiškia savo
nuomonės, tik jau po rinkimų
sugeba reikšti savo
nepasitenkinimą išrinktais
valdžios atstovais. Pavyzdys -
2009 metais sausio 16 dienos
riaušės, išdaužyti Seimo langai.
Baisu pagalvoti, kaip žmonės,
patys išrinkę Seimo narius, gali
elgtis lyg laukiniai, neišsilavinę,
neturintys savo nuomonės
žmonės.
Tokį piliečių dalyvavimą šalies
valdyme tikrai galima pavadinti
destruktyviu, neigiamu ir,
manau, tikrai taisytinu, nes su
tokiu mąstymu šalies piliečiai
negali būti patenkinti
valdančiosiomis institucijomis,
nes niekas negali jų išrinkti, tik
patys gyventojai.
Tačiau yra ir geroji šio reikalo
pusė. Dalyvavimo valdyme
kultūra laikoma viena iš esminių
politinės kultūros elementų.
Piliečių dalyvavimas sprendimų
priėmimo procese liudija apie
visuomenės aktyvumą, piliečių
interesų atspindėjimą
priimtuose sprendimuose,
sprendimų priėmimo
efektyvumą ir reikalingumą,
skatina pasitikėjimą valstybės ir
savivaldybės institucijomis,
formuoja pilietinę atsakomybę,
kuri pasireiškia kiekvieno
piliečio asmeninio dalyvavimo
visuomenės svarbos suvokimu.
Lietuviai leidybos procesą, teikia
pastabas įstatymų leidėjams,
sustabdant galbūt kartais net
netinkamus veiksmus, galimai
netinkamus įstatymus. Manau,
kad kartais ir argumentuota
kritika yra naudinga, tik ją
reikia išreikšti ne namuose ar
alaus bare, o tiems žmonėms,
kuriems ši kritika yra adresuota.
Reikia suvokti, kad tie žmonės,
kurie dirba viešajame
sektoriuje, nėra neklystantys ir
kartais galbūt net ne iš piktos
valios gali padaryti klaidingus
sprendimus, tačiau su mūsų
visų pagalba galima to išvengti.
Taiga manau, kad labiau
pasistengus įsigilinti į savo
šalies reikalus ir problemas, bei
padedant jas spręsti, galime
sukurti tvirtą, gerai veikiantį
valstybes valdymo mechanizmą.
Ne emigruoti ir ieškoti laimės
svetur, o didžiuotis, kad esame
lietuviai.