Penkios melo tiesos arba kodėl meluojame?

Meluoti yra negerai! Visi žino šią tiesą, bet tyrimai rodo, kad mes meluojame nuo 5 iki kelių dešimčių kartų per dieną. Idealiai sąžiningų žmonių nėra. Melas yra neatsiejama mūsų gyvenimo, socialinio adaptavimo, prisitaikymo prie aplinkybių dalis.

Pamėginkite nors vieną dieną visiškai nieko nenutylėti, kaskart išsamiai atsakinėti į klausimą „kaip reikalai?“ ir „apie ką dabar galvoji?“, nepagražinti ir rėžti į akis visą tiesą. Toks elgesys gali kainuoti karjerą, draugus, namiškius. Neverta labai piktintis, kad kartais tiesa šiek tiek slepiama.

Pavyzdžiui, ką sakote susitikę seniai nematytą pažįstamą? Kad gyvenate gerai (negi guosiesi kiekvienam sutiktam). Dažnai būna taip, kad melas tampa tarsi kokia gelbėjimo valtis, kurią lengvai išplaukiame iš sudėtingų situacijų, išsisukame nuo baudų ir kritikos, išliekame populiarūs, mylimi ir reikalingi.

Kaip atrodo istorija atbulai?

Melagingą istoriją galima atpažinti paprašius jos autorių papasakoti ją atbula tvarka. Pavyzdžiui pavėlavęs į darbą darbuotojas, teisindamas pasakoja viršininkui „baisią“ istoriją apie tai, kaip jis, išvažiavęs iš namų pateko į labai nemalonią situaciją kelyje. Detaliai atkuria įvykį, pasakoja, ką matė bėgdamas iki savo darbo vietos.

Čia reikėtų jo paprašyti papasakoti tą pačią istoriją, bet pradedant ne nuo jo išėjimo iš namų ir atsiradimo darbo vietoje, o atvirkščiai, nuo darbo iki namų. Jei istorija sukurta, melagiui bus labai sunku tai padaryti, nes jo sąmonėje sukurtas planas veikia tik „į vieną“ pusę, tuo tarpu tikrą istoriją žmogus be didesnių problemų atkartos ir atbula tvarka.

Ką kalba kūnas?

Daugumai žmonių meluoti sudėtingiau, nei sakyti tiesą. Todėl kūnas jaučia diskomfortą, kuris pasireiškia nesąmoningais, nevalingais, automatiniais judesiais, gestais, mimika. Tuo paaiškinamas nebūdingas meluojančio elgesys. Kūnas tarsi byloja: „man nejauku!“. Taigi atidžiai stebint kūno kalbą, nesunkiai galima suprasti žmogaus jaudulį, kuris kyla iš melo.

Meluojantį išduos judesiai

Meluojant rankos dažnai būna arti burnos. Taip žmogus nesąmoningai stengiasi tarsi sulaikyti melagingus žodžius. Kartais lūpas liečianti ranka sugniaužiama į kumštį, tačiau gesto reikšmė lieka tokia pat. Kai kurie žmonės, bandydami užmaskuoti šį gestą, pradeda kosčioti.

Prisilietimas prie nosies: tai užmaskuotas ankstesnio gesto variantas. Kartais paliečiama pati nosis, kartais – duobutė po ja. Kai kada prisilietimas virsta nosies paglostymu ar pakasymu. Ranka nuo nosies gali nuslysti prie burnos ar atvirkščiai. Šis gestas gali būti labai greitas, lengvas ir beveik nepastebimas.

Staigūs gestikuliacijos pasikeitimai irgi gali rodyti žmogaus susinervinimą, sutrikimą. Pavyzdžiui žmogus, su kuriuo kalbatės šiaip jau naudoja daug gestų, o staiga nustoja juos naudoti arba jų kiekis labai sumažėja. Ir atvirkščiai.

Voko trynimas: vyrai voką trina labai energingai, o moterys lengvai paliečia paakį.

Ausies spenelio (rečiau – visos ausies) timpčiojamas, kasymas ar trynimas: šis gestas išduoda slaptą norą negirdėti savo paties sakomo melo.

Nervingas drabužių, sagų, aksesuarų maigymas, tušinuko, raktų ar kitų daiktų permetimas iš rankos į ranką. Beprasmiai daiktų perstatinėjimas imituojant „audringą“ veiklą.

Ką sako akys?

Akys yra bene patikimiausias melo indikatorius (po specialiųjų testinių metodikų).

Melagiui yra būdinga:

akių kontakto vengimas;

dažnas mirksėjimas, kalbėjimas užmerktomis akimis;

išsiplėtę akių vyzdžiai (todėl su įtariamu melagiu patartina bendrauti šviesioje aplinkoje, kuomet natūraliai vyzdžiai yra siauri).

dešniarankių akys krypsta į dešinę, kairiarankių – į kairę. Šis akių kalbos indikatorius yra pagrindinis. Daugelio tyrimų yra nustatyta, kad virš 80 % meluojančių dešniarankių akys krypsta į dešinę. Maža to, yra moksliškai patvirtintas paskirstymas: žiūrint į dešinę į viršų – žmogus „fantazuoja“ apie vaizdinius, per vidurį – apie garsus, į apačią – apie pojūčius.

Pavyzdžiui, žmogus meluodamas, kad buvo koncerte, paklaustas apie vietą, kur vyko koncertas, atsakys žiūrėdamas į dešinę į viršų, apie muziką, kurios klausėsi – į dešinę per vidurį, apie žmones, kurie ten buvo aplinkui jį (ir stumdėsi) – į dešinę į apačią.

Įdomu tai, kad vyrai, gudraudami arba jausdami vidinį diskomfortą, nukreipia žvilgsnį į šalį ar į apačią, o moterys – aukštyn.

Kaip pasiruošti melui?

Jeigu įtariate, kad pašnekovas jums meluoja arba ketina pameluoti, atlikite šiuos veiksmus:

žiūrėkite į jį tiesiai, rodydami nepasitikėjimą;

pateikite kelis uždarus klausimus (klausimai, į kuriuos atsakoma „taip“ arba „ne“). Melagis bandys išsisukti nuo tiesaus atsakymo, ypač jei tas atsakymas jam nepalankus. Meluodamas jis darys tipiškus judesius, kuriuos jūs jau pažįstate;

pabandykite ironiškai reaguoti į kelis jo teiginius;

atsukite savo delnus žemyn arba sudėkite rankas už galvos ar nugaros;

pasodinkite jį nugara į atvira erdvę;

kelis kartus netikėtai užklauskite ką nors „ne į temą“, bandydami „išmušti“ jį iš suplanuoto scenarijaus;

kartais priartėkite prie jo pažeidžiant psichologiškai privačią erdvę (50 cm.).

Šie veiksmai privers melagį išsibalansuoti, nukrypti nuo jo scenarijaus, „supainios“ jo kortas.

Kas trukdo melą atpažinti?

Paradoksalu, bet pagrindinis trukdantis faktorius – nenoras žinoti tiesą. Tiesa gali būti ne jūsų naudai. Pavyzdžiui, paprastai žmonėms patinka komplimentai dėl jų figūros, aprangos, šukuosenos, pasiekimų, intymių privalumų, elgesio ir pan. Tai ar verta kaskart ryžtingai aiškintis, ką iš tikrųjų galvoja žmogus, sakantis mums komplimentą?

Vyras, pareiškęs žmonai, kad žino apie jos meilužį, sudarys situaciją, kad jai teks rinktis tarp jo ir meilužio, o tai gali inicijuoti skyrybas, kurių jis visai nenori (dėl įvairių priežasčių). Tuomet jam geriau nesigilinti į šį klausimą. Taip pat natūralu, kad paprasčiau yra pasijuokti iš nejuokingo vadovo anekdoto, nei pasakyti, kad jis turi blogą humoro jausmą, nes tai, vargu, ar bus jums naudinga.

Atpažinus melą, nėra jokių garantijų, kad sužinosite tiesą. Skirtingai nuo melo, tiesos (slypinčios po melu) atpažinimo teorija dar nėra sugalvota. O jeigu sakau „Aš visada meluoju“, esu melagis ar ne? Pabandykite pažaisti su abiem atsakymų variantais – nustebsite, kad melas yra užburtame rate esantis paradoksas.