Pensininkai – prekybos centrų akcijų maistui aukos

Nuolaidas maisto produktams prekybos centruose medžiojantys pensininkai – kasdienybė. Jie patys susikuria sau mitybos rekomendacijas, randa savų argumentų, ką būtina dėti į krepšelį. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija rekomendacijų pagyvenusiems žmonėms dėl mitybos, priešingai nei vaikams, nėra parengusi. Pensininkų sveikata besirūpinantys specialistai mano, kad jiems praverstų bent jau paskaitėlės apie visavertį maistą ir patarimai, kaip kokybiškai maitintis neturint didelės perkamosios galios.

Sistemos, kaip pasirinkti geriausią, nėra

„Vaišinkitės, tepkitės sumuštinių su dešra, sviesto negailėkite, žinau, kad jauni žmonės visada alkani. Imkite varškės sūrio, žiūrėkite, šokoladiniai saldainiai švieži, ką tik iš parduotuvės“, – prieš keletą savaičių mane ir draugę prie vaišių stalo sodino jai butą nuomojanti vilnietė pensininkė.

Negalėjome nepastebėti, kad pasiūlyti maisto produktai – patys pigiausi, skoniu ir kokybe juos pralenkė tik anūkės dovanota arbata. Šeimininkė buvo svetinga, maloni ir šmaikšti, tačiau mūsų galvose kirbėjo klausimas: „Kodėl sąžiningai visą gyvenimą dirbusi moteris senatvėje gali sau leisti tik „akcijines“ vaišes?“

Tikriausiai dėl to, kad Lietuvoje pensininkams tenka suktis taip, kaip išmano, nes niekas nepasiūlo sistemos, kaip išsirinkti nebrangų, bet kokybišką maisto produktą. Bent jau tokią problemą įžvelgia Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė: „Koks maisto produktų krepšelis turėtų būti 600 litų gaunančiam pensininkui? Ką jie turi valgyti esant tokiai ekonominei situacijai? Kiek kruopų jiems reikia suvalgyti, kiek kartų valgyti žuvį, ar jie turi už ką nusipirkti mėsos?

Visos valstybės turi sistemą, kaip pasirinkti geriausią maisto produktą. Lietuvoje tokios sistemos nėra.“

Sveikos gyvensenos įpročius suformuoti sunkiau nei mažo vaiko

Gyvensenos pasirinkimo laisvė priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų. 2008 metais atlikto tyrimo duomenimis, net 50,7 proc. 55–64 metų amžiaus vyrų ir 33,6 proc. to paties amžiaus moterų turėjo antsvorio. Nors per pastarąjį dešimtmetį taukų vartojimą pakeitė aliejus, vidutiniškai 2,4 proc. gyventojų vis dar juos vartojo, dauguma gyvulinės kilmės riebalų mėgėjų buvo būtent vyresnio amžiaus žmonės.

Nustatyta, kad 55–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų grupėje 5–6 dienas per savaitę daržoves valgė tik kas penktas vyras ir kas ketvirta moteris, lietuviai taip pat valgė mažai vaisių ir uogų. Nors moksliniais tyrimais įrodyta, kad per dieną suvalgant 400 gramų galima sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, Lietuvos pensininkai ne visada turi galimybę paįvairinti savo racioną.

„Gyventojų švietimas apie sveiką gyvenseną – tai prioritetinė visuomenės sveikatos sritis, siekiant išvengti ar sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą. Tai turėtų būti ilgalaikis ir nenutrūkstamas procesas, pateikiamas įvairiomis formomis, pritaikytomis įvairaus amžiaus žmonėms.

Pagyvenusių žmonių sveikos gyvensenos įpročius suformuoti daug sunkiau negu mažo vaiko, todėl visas pastangas reikėtų sutelkti į darželinio, mokyklinio amžiaus vaikus. Tam reikia laiko“, – įsitikinusi Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Daina Juršytė.

Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, sostinėje, kaip ir visoje Lietuvoje, palyginti su kitomis ligos grupėmis, 65 metų ir vyresnius miestiečius dažniausiai pakerta širdies ir kraujagyslių ligos. 2009 metais sergančių kraujotakos sistemos ligomis 65 metų amžiaus ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų grupėje skaičius buvo 593,83/1000 gyv., o 45–64 metų amžiaus grupėje (253,77/1000 gyv.) paplitimas šiomis ligomis du kartus mažesnis.

Lietuvoje augo ir sergamumas cukriniu diabetu. 2009 metų duomenimis, Vilniaus mieste, kaip ir visos Lietuvos mastu, didžiausias CD paplitimas buvo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų grupėje (163,51/1000 gyv.) ir jis 1,4 karto didesnis negu 45–64 metų amžiaus asmenų grupėje (115,65/1000 gyv.). 65 metų amžiaus ir vyresnių Vilniaus miesto gyventojų paplitimo CD daugiametė dinamika (2001–2009 m.) lyginant su Vilniaus apskritimi, rajonu bei Lietuvos vidurkiu buvo didžiausia.

II tipo cukrinio diabeto atvejai tarp vyresnio amžiaus žmonių sudaro apie 90 proc. Vienas iš daugelio šios ligos rizikos veiksnių – nutukimas, kurį galima koreguoti visavertiškai maitinantis.

Užkimba ant akcijų ir neturi žinių

Kai kurie prekybos centrai skelbia senjorų dienas viliodami nuolaidomis. Tačiau jos dažnai netaikomos vaisiams ir daržovėms, būtiniems sveikai mitybai.

„Pagyvenę žmonės ne visada žino, kaip tinkamai maitintis, nors sulaukus 65 metų organizmas keičiasi, kitokia turi būti ir mityba. Prekybos centruose jie dėl žinių stokos užkimba ant akcijų, o jei dar akinių nenusineša, neišsinagrinėja produktų sudėties. Trūksta žinių, švietimo – poliklinikos galėtų kviesti senjorus pasiklausyti paskaitėlių apie tinkamą mitybą“, – Alfa.lt sakė dietologė Rūta Petereit.

Mitybos specialistė aiškino, kad sveikam suaugusiam žmogui galima suvartoti apie 15 proc. baltymų, iki 30 proc. riebalų, apie 50 proc. angliavandenių. Pagyvenusiems gerokai sumažėja reikiama riebalų „dozė“: jų užtenka ir 20 proc. Pensininkams derėtų atidžiau rinktis produktus, kuriuose yra nemažai riebalų – pirkti liesesnę mėsą, kuo liesesnius pieno produktus, pavyzdžiui, 5 proc. riebumo varškę, vengti 7 proc. riebumo šaltibarščių kefyro.

„Geriau mažiau, bet kokybiškai“, – tai vienas pagrindinių dietologės rekomenduotų maisto parduotuvėse rinkimosi principų.

Dedant maisto produktus į krepšelį, reikia žiūrėti, kad į jį papultų kuo natūralesnės prekės. Verčiau rinktis liesą, jogurtinę grietinę, negu grietinę su augaliniais riebalais, imti nuo lentynos sviestą, o ne tepų riebalų mišinį ir tikrai ne margariną: pasak dietologės R. Petereit, Lietuvoje nėra kokybiško margarino, kuris tiktų pagyvenusiam žmogui. Tiesa, ir nusipirktą „tikrą“ sviestą rekomenduojama vartoti saikingai.

Pensininkams puikiai tinka linų sėmenų, rapsų, kokybiškas alyvuogių – tik ne alyvuogių išspaudų – aliejus. Jo taip pat nereikėtų padauginti, geriausia keliais šaukštais pagardinti salotas.

Ironiškas posakis, kad pensininkai Lietuvoje minta daugiausia kruopomis, iš tiesų turėtų tapti naudinga taisykle: virtų vandenyje kruopų košes, paskanintas ne daugiau nei 2 gramais druskos (sveikam suaugusiam žmogui jos vartoti galima iki 5 gramų), jie ant savo stalo matyti turėtų dažnai. Taip pat naudinga duona su grūdais, kasdienis grūdų, daržovių ir vaisių vartojimas padeda išvengti senatvėje prasidedančio vidurių užkietėjimo. Tiesa, grūdais piktnaudžiauti taip pat nederėtų.

„Pensininkams per dieną reikėtų valgyti tris kartus: pusryčius, pietus ir vakarienę, taip pat du kartus užkandžiauti. Per dieną patartina suvartoti 500 gramų daržovių ir vaisių, pavyzdžiui, tai gali būti du obuoliai, agurkas ir pomidoras.

Kai kurie iš tokių produktų atsieis brangiau, bet jie bus kokybiškesni, vartojant mažiau rezultatas išeis toks pat. Pavyzdžiui, geras alyvuogių aliejus kainuos apie 20 litų, bet jo užteks dviem–trims mėnesiams.

Senjorai pamiršta gerti vandens – jo reikėtų suvartoti apie 1,5 litro. Kiek galima gerti kavos? Vieną, du puodelius į dieną. Jos išgėrus patariama išgerti tokį pat kiekį vandens. Patarčiau nepiktnaudžiauti cukrumi, medumi: girdėjau atvejų, kai pensininkai per žiemą suvalgo iki 6–10 litrų medaus. Peršalus jo galima vartoti daugiau, bet kasdien užtenka dviejų arbatinių šaukštelių, nes meduje yra lengvųjų angliavandenių, kaip ir pyraguose, jų padauginti nepatartina“, – sakė dietologė R. Petereit.