Per sprogimą prie Kauno forto sužalotos mergaitės tėvai iš valstybės prašo 1,5 mln. Lt

Po sprogimo prie Kauno I forto, kai buvo sužalota devynmetė, tragediją išgyvenusiems mergaitės tėvams šiandien vėl reikia stiprybės – į teismą Lietuvos valstybę dėl beveik pusantro milijono litų turtinės ir neturtinės žalos priteisimo padavę vilniečiai sužinojo, kad dėl skaudžios nelaimės niekas nenori prisiimti atsakomybės. Maža to, valstybės institucijų teisininkai užsigeidė išsiaiškinti, ar dėl nelaimės neturėtų atsakyti į ekskursiją su moksleiviais važiavusi mokytoja ir net pati mergaitė, esą spyrusi įtartiną prie forto besimėčiusį buteliuką.

„Man labai gaila, kad gyvename tokioje valstybėje, kurioje nukentėjęs valstybės pilietis yra paliekamas už įstatymo ribų“, - valstybės požiūriu į nukentėjusiąją mergaitę stebėjosi jos tėvams atstovaujantis advokatas, buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Valentinas Mikelėnas.

2008-ųjų lapkričio 12-ąją Kauno miesto ir rajono ribose, prie I forto nutikusios tragedijos aidai persikėlė į teismo salę - Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka trečiadienį pradėjo nagrinėti nukentėjusiosios mergaitės ir jų tėvų Lietuvos valstybei pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismo posėdyje paaiškėjo, kad ieškovų pareikštas 1 mln. 443 tūkst. Lt ieškinys padidėjo – tėvams atstovaujantis advokatas paprašė priteisti daugiau kaip 14 tūkst. Lt už protezą ir daugiau kaip tūkstantį litų už mergaitei suteiktą psichologo konsultaciją.
REKLAMA

Vienoje Vilniaus mokykloje besimokančios moksleivės tėvų ieškinyje nurodyta, kad prieš metus jų dukra su bendraklasiais išvyko į ekskursiją Kaune ir apsilankė I forte. Čia per sprogimą mergaitei buvo nuplėšta dalis pėdos, dėl to medikams teko amputuoti dalį kojos. Dabar mažametei įstatytas brangiai kainavęs protezas, tačiau medikai teigia, kad juos iki 18 metų mergaitei teks dar keisti bent 3-4 kartus, tačiau šių procedūrų Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja.

Valstybė su ieškiniu nesutinka – prašo jį atmesti

Sužalotos mergaitės tėvai byloje atsakovu patraukė I forto savininkę - Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Savo ruožtu teismas trečiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukė I forto pastatą pasitikėjimo teise valdančią valstybės įmonę Valstybės turto fondas ir žemės sklypo, ant kurio stovi fortas, valdytoją Kauno apskrities viršininko administraciją. Atsakovai ir tretieji asmenys su ieškovų ieškiniu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti.

„Mes manome, kad valstybė nesirūpino savo turtu, dėl to buvo sudarytos sąlygos nelaimei atsitikti, - ieškovams atstovaujantis advokatas V. Mikelėnas teisme pabrėžė, kad nukentėjusiajai šeimai žalą privalo atlyginti I forto savininkas – Lietuvos valstybė. – Gaila, kad kelios valstybinės institucijos negali susitarti, kas atstovaus valstybei teisme. Mes susidūrėme su tipiniu biurokratiniu atsirašinėjimu, nors tokioje byloje valstybė turėjo parodyti iniciatyvą ir kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiajai mergaitei“.

Tuo tarpu Teisingumo ministerijos atstovai pareiškė, kad jie išvis neturėtų dalyvauti šioje byloje – esą tam nėra jokio teisinio pagrindo.

„Kodėl Teisingumo? O Švietimo ir mokslo ministerija? Kai ieškovas nenurodo konkretaus atsakovo, tai ir gaunasi tokia painiava“, - situacija piktinosi ministerijos atstovas Ramūnas Valatka.

Maža to, Teisingumo ministerija ir Valstybės turto fondas panoro, kad į bylą trečiaisiais asmenimis būtų patraukta ekskursiją organizavusi mokykla ir kartu su nepilnamečiais vykusi mokytoja, ekskursiją pravedęs gidas, I forto teritorijoje veikęs dažasvydžio sporto klubas „Driliai plius“ bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių administracijos.

Valstybės tarnautojai taip pat panoro gauti ikiteisminio tyrimo medžiagą – esą žiniasklaidoje buvo užsiminta, kad moksleiviai lyg ir spardė forto teritorijoje rastus įtartinus buteliukus. „Svarbu įsitikinti, ar nebuvo atlikti šį įvykį sąlygoję veiksmai“, - sakė R. Valatka.

Teismas apie bylą informuos Vyriausybę

Su tokiais prašymais nesutiko ieškovų advokatas. „Tokių prašymų tenkinimas nuvestų į bylos vilkinimą, apie kokią vaikų kaltę mes kalbame? Ar galime apskritai kalbėti apie vaiko kaltę, kai jam tebuvo devyneri?“ - valstybės institucijų atstovų kalbomis piktinosi V. Mikelėnas.

Jis pabrėžė, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai dėl nelaimės niekam nepareiškė įtarimų. „Ir greičiausiai jie nebus pareikšti“, - sakė advokatas.

Atsikirsdamas į Teisingumo ministerijos atstovų teiginius, kad byloje jie neturėtų atstovauti valstybei, V. Mikelėnas stebėjosi valstybės tarnautojų požiūriu - esą vos tik gavę ieškinį jie privalėjo kreiptis į valstybei atstovaujančią Vyriausybę, kuri ir būtų nusprendusi, kas teisme gins valstybės interesus.

„Jeigu valstybė jau tokio dalyko nesugeba išspręsti, tai ką ji tuomet sugeba išvis išspręsti?“ - klausė teisininkas.

Bylą nagrinėjantis teisėjas V. Zelianka nesutiko su Teisingumo ministerijos ir Valstybės turto fondo atstovų siūlymu stabdyti bylos nagrinėjimą, kol savo verdiktą pasakys ikiteisminį tyrimą atliekantys prokurorai. Teismas taip pat nusprendė, kad kreipsis į Vyriausybę ir informuos apie kilusį ginčą, todėl valstybė dėl atstovavimo galės pareikšti savo nuomonę.

Kitas teismo posėdis numatytas gegužės viduryje.

„Esu priblokštas, kad viskas taip vyksta“, - išklausęs posėdį emocijas sunkiai tramdė nukentėjusiosios mergaitės tėvas. Paklaustas, ar užteks jėgų įrodinėjant valstybės kaltę dėl įvykusio sprogimo, vyras tik atsiduso: „Ar užteks gydymui pinigų?“.