Piktybiškai nesigydančius gaudys speciali policija?

Piktybiškai nesigydančių ir į aplinką tuberkuliozės bacilas skleidžiančių pacientų problemą specialistai siūlo spręsti steigiant epidemiologinę policiją.

„Teisėsaugininkams nepriklauso lakstyti ir ieškoti ligonių – jie turi daug kitų funkcijų. Todėl jei būtų epidemiologinė policija, ji spręstų šitą klausimą: turėtų įgaliojimus paimti piktybiškai nesigydančius ir bacilas platinančius žmones, iš karto juos izoliuotų ir daktarams nereikėtų aiškintis, kur jie dingo eilinį kartą pabėgę iš ligoninės“, - DELFI sakė Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos koordinavimo tarybos narė Edita Davidavičienė.

SAM kalba apie tvarkos paprastinimą

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Ligų prevencijos skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė abejoja epidemiologinės policijos reikalingumu Lietuvoje.

http://gs.delfi.lt/images/pix/300x188/64d301df/ruduo-vilniuje-63341472.jpg

„Užkrečiamųjų ligų įstatyme yra numatyta žmogui, kuris pats nenori gydytis, taikyti būtinąjį hospitalizavimą. Jis taikomas pagal atskirą tvarką, gydytojų komisijai nutarus ir teismo sprendimu. Mechanizmas sudėtingas, kalbama apie jo paprastinimą, tačiau minčių įvesti epidemiologinę policiją nėra“, - sakė SAM atstovė.

L. Ašoklienės žodžiais, apie tai būtų galima galvoti, jei Lietuvoje atsirastų ypač pavojingų lengvai plintančių užkrečiamųjų ligų, tokių, kaip maras, cholera ir jas platinantys žmonės vengtų gydytis.

„Tačiau kol kas Lietuvoje būtinasis gydymas taikomas tik atvira tuberkulioze sergantiems pacientams, kurie nesigydo arba nuolat pažeidinėja gydymosi režimą“, - sakė SAM atstovė.

Užpuolė ligoninės vadovą

Lietuvoje nuo atviros tuberkuliozės pacientai privalomai gydomi specialiai tam pritaikytoje 55 vietų ligoninėje, Alytuje.

„Žinoma, jei būtų epidemiologinė policija, mums būtų paprasčiau dirbti. Neretai tenka kviestis pareigūnus, nes privalomai atvežti gydytis žmonės triukšmauja, vartoja alkoholį. Speciali policija padėtų mums užtikrinti viešąją tvarką“, - DELFI sakė Alytaus tuberkuliozės ligoninės direktorius Romualdas Radivonas.

Pasak alytiškio, jo vadovaujamos ligoninės kontingentas – sudėtingas, tačiau papildomo finansavimo, kad būtų užtikrintas personalo saugumas Alytaus tuberkuliozės ligoninė negauna.

http://g3.dcdn.lt/images/pix/330x200/62fec2eb/rentgeno-nuotrauka-63341562.jpg

„Kai 2008 metais rekonstravome ligoninę ir pritaikėme priverstiniam gydymui, kreipėmės dėl įkainio padidinimo, motyvuodami tuo, kad reikia apsaugos. Tačiau, kitaip nei pvz., Rokiškio psichiatrijos ligoninei, mums už apsaugos tarnybos darbą Sveikatos apsaugos ministerija neapmoka“, - apgailestavo R. Radivonas.

Uždara Alytaus tuberkuliozės ligoninės teritorija stebima vaizdo kameromis, durys – blokuojamos. „Šitas sistemas įsirengėme patys, iš įstaigos lėšų, kad mūsų darbuotojams būtų užtikrintas darbo saugumas“, - pasakojo ligoninės direktorius.

Paklaustas, ar pasitaiko agresyvių pacientų, R. Radivonas minėjo, kad prieš kelias dienas ir jį patį šoko mušti: „Reikėjo gintis. Paskui apsaugininkas jam dujų davė, iškvietė policiją. Išvijom – nutraukėme gydymą, nes bacilų nebeskleidė“.

Lipo per tvorą, daužė vartelius

Paklaustas, kodėl pacientas puolė muštis, R. Radivonas sakė, jog iš miesto grįžo girtas, lipo per tvorą, pradėjo laužyti vartelius. „Gydytojai su tokiais gražiai kalba. Aš ne medikas, tai griežčiau pasakiau, kad liautųsi, norėjau sugėdinti, kad šitiek kainuoja jo gydymas, o jis netinkamai elgiasi, tai išplūdo, o apsisukus eiti – puolė iš nugaros“, - prisiminė Alytaus tuberkuliozės ligoninės vadovas.

Be saugos tarnybos pagalbos privalomai teismo sprendimu nuo atviros tuberkuliozės pacientus gydantys medikai neišsiverčia. „Kai nebuvo, nuolat terorizuodavo mus ir personalą, o dabar, kai padeda saugos tarnyba, truputį apsiramino. Nors vis viena bando bėgti – šokinėja iš antro aukšto, nori į miestą, kad galėtų nusipirkti alkoholio“, - pasakojo R. Radivonas.

Ligoninės įdarbinta socialinė darbuotoja išmokas gavusiems ligoniams pati perka maisto ar kitokių prekių, kai reikia - lydi į miestą. „Kiek įmanoma stengiamės neišleisti ligonių iš teritorijos, bet kai kurie gydomi pusę metų ar metus, todėl jiems irgi sudėtinga tiek laiko išbūti vien ligoninėje. Kitą kartą išleidi į miestą – prikiaulina: prisigeria ar sukelia incidentą“, - darbo kasdienybe dalijosi direktorius.

Anot R. Radivono, su vienais privalomai gydomais pacientais nebūna jokių problemų, su kitais – labai sunku.

Gina ligonių teises

Alytaus tuberkuliozės ligoninėje yra 55 lovos ir visos jos gali būti skiriamos būtinojo gydymo reikalingiems pacientams. Pernai tokių buvo 24, dominavo Šiaulių teritorinės ligonių kasos siųsti pacientai, ligoniai iš Panevėžio, Klaipėdos apskričių. Nė vieno ligonio gydytis teismo nutartimi nėra atsiuntusi tik Marijampolės apskritis.

„Šiauliai jau apsigydė, Kaunas – persilaužė. Galų galia teisėjai jau pradeda suprasti - jei gydytojas teikia prašymą siųsti piktybiškai nesigydantį žmogų į būtinojo gydymo ligoninę, to reikia. O anksčiau išduodavo leidimus trims mėnesiams, dar trumpesniam laikui, neva, pažeidžiamos jų teisės. Tačiau apie kokias teises čia kalbama – normalaus žmogaus, kuris susirgęs gydosi, į teismą niekas neveža“, - sakė R. Radivonas.

Įstaigos vadovą piktina Seime vis kylančios iniciatyvos žmogaus izoliavimo laiką trumpinti iki 7 ar net 2 dienų. „Neva, pažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau kitoje šalyje, jei sergi atvira tuberkulioze ir nesigydydamas keli pavojų kitiems, niekas į tavo teises nežiūri, nes esi pavojingas visuomenei. Tvarkingam žmogui net tuberkuliozės ligoninės nereikia – jam paskiria vaistus ir geria namuose, per pusmetį ar metus visiškai išgydamas“, - pateikė pavyzdį DELFI pašnekovas.

Policijai aiškinsis, kad siuntė gydyti ligonį

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės ambulatorinio skyriaus vedėja Lina Lakickienė neseniai gydė pacientą, kuris ligoninėje nuolat girtavo, todėl buvo priimtas sprendimas išrašyti jį už vidaus tvarkos pažeidimus.

„Prisikviesti jį gydytis ambulatoriškai buvo neįmanoma – neina ir skleidžia bacilas. Todėl suruošėme dokumentus dėl privalomojo gydymo. Kadangi buvo mano parašas, kalta tapau aš. Jau antrą kartą policija mane kviečia kaip liudininkę – turiu eiti ir aiškintis pareigūnams. Kokia aš liudininkė – parašiau, kaip kas buvo ir tiek. Ar gydytojo darbas policijai aiškintis dėl išvados? Negi aš dabar kiekvieną kartą pasirašiusi už tai, kad žmogui reikalingas būtinasis gydymas, turėsiu aiškintis?“, - nesuprantama gydytojai.

L. Lakickienės nuomone, epidemiologinė policija labai palengvintų užkrečiamas ligas gydančių medikų darbą, nes „didžiausia problema – vengiantys gydytis, kurie ir po 10 kartų meta gydymo kursą, nors vieno kaina valstybei siekia 20 tūkst. litų“.

Alytaus tuberkuliozės ligoninėje yra 55 lovos ir visos jos gali būti skiriamos būtinojo gydymo reikalingiems pacientams. Pernai tokių buvo 24, dominavo Šiaulių teritorinės ligonių kasos siųsti pacientai, ligoniai iš Panevėžio, Klaipėdos apskričių. Nė vieno ligonio gydytis teismo nutartimi nėra atsiuntusi tik Marijampolės apskritis.

„Šiauliai jau apsigydė, Kaunas – persilaužė. Galų galia teisėjai jau pradeda suprasti - jei gydytojas teikia prašymą siųsti piktybiškai nesigydantį žmogų į būtinojo gydymo ligoninę, to reikia. O anksčiau išduodavo leidimus trims mėnesiams, dar trumpesniam laikui, neva, pažeidžiamos jų teisės. Tačiau apie kokias teises čia kalbama – normalaus žmogaus, kuris susirgęs gydosi, į teismą niekas neveža“, - sakė R. Radivonas.

Įstaigos vadovą piktina Seime vis kylančios iniciatyvos žmogaus izoliavimo laiką trumpinti iki 7 ar net 2 dienų. „Neva, pažeidžiamos žmogaus teisės. Tačiau kitoje šalyje, jei sergi atvira tuberkulioze ir nesigydydamas keli pavojų kitiems, niekas į tavo teises nežiūri, nes esi pavojingas visuomenei. Tvarkingam žmogui net tuberkuliozės ligoninės nereikia – jam paskiria vaistus ir geria namuose, per pusmetį ar metus visiškai išgydamas“, - pateikė pavyzdį DELFI pašnekovas.

Policijai aiškinsis, kad siuntė gydyti ligonį

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės ambulatorinio skyriaus vedėja Lina Lakickienė neseniai gydė pacientą, kuris ligoninėje nuolat girtavo, todėl buvo priimtas sprendimas išrašyti jį už vidaus tvarkos pažeidimus.

„Prisikviesti jį gydytis ambulatoriškai buvo neįmanoma – neina ir skleidžia bacilas. Todėl suruošėme dokumentus dėl privalomojo gydymo. Kadangi buvo mano parašas, kalta tapau aš. Jau antrą kartą policija mane kviečia kaip liudininkę – turiu eiti ir aiškintis pareigūnams. Kokia aš liudininkė – parašiau, kaip kas buvo ir tiek. Ar gydytojo darbas policijai aiškintis dėl išvados? Negi aš dabar kiekvieną kartą pasirašiusi už tai, kad žmogui reikalingas būtinasis gydymas, turėsiu aiškintis?“, - nesuprantama gydytojai.

L. Lakickienės nuomone, epidemiologinė policija labai palengvintų užkrečiamas ligas gydančių medikų darbą, nes „didžiausia problema – vengiantys gydytis, kurie ir po 10 kartų meta gydymo kursą, nors vieno kaina valstybei siekia 20 tūkst. litų“.