Pinigus įsūdę žmonės pasijuto apspjaudyti

Tikras cirkas. Farsas už mūsų pinigus. Teatras su tūkstančiu statistų ir vienu režisieriumi. Tokiais epitetais vakar žarstėsi bankrutuojančio banko „Snoras” kreditoriai, suvažiavę į pirmąjį susirinkimą, kuris vyko Vilniaus „Siemens” arenoje.

Tokio chaoso nesitikėjo nei pats „Snoro” bankroto administratorius Neilas Cooperis, nei jo solidi komanda ir būrys apsaugininkų.

Tačiau „Snoro” kreditoriai ir jų atstovai įsitikinę, kad dėl vakar kilusio chaoso „Siemens” arenoje kalčiausi patys susirinkimo rengėjai. Iš visos Lietuvos susirinkę žmonės pasijuto lyg per rinkimus sovietmečiu.

Gelbėjo apsaugininkai

N.Cooperio komanda ir apsaugos darbuotojai antradienį turėjo daug darbo – jiems teko tramdyti gerokai įpykusius indėlininkus, kurių iš viso buvo susirinkę per tūkstantį.

Nors žmonių sulaukta 7 kartus mažiau, nei tikėtasi, emocijos nurimo tik į susirinkimo pabaigą. Kai kuriuos kreditorius teko laikyti jėga arba išvesti.

N.Cooperį vienu metu saugojo maždaug 20 apsaugos darbuotojų. Jie neleido prisiartinti prie bankroto administratoriaus, o susirinkusiems net nebuvo suteikta galimybė kalbėti per mikrofoną. Tiesa, kantriausieji vis dėlto galėjo pateikti kelis klausimus.

Siūlė avarinius išėjimus

Susirinkimo pradžioje aistrų nebuvo. Daugelis žmonių tikėjosi išgirsti atsakymus, kada bus grąžinti jų pinigai.

„Siūlau įsidėmėti, kur yra avariniai išėjimai. Tačiau tikiuosi, kad jų neprireiks”, – prisistatydamas „Siemens” arenoje susirinkusiems kreditoriams kalbėjo N.Cooperis.

Avarinių išėjimų neprireikė. Tačiau indėlininkai tyliai juokavo, kad atsarginį išėjimą pirmiausia vertėtų susirasti pačiam administratoriui.

Balsų net neskaičiavo

Pareiškęs, kad kvorumas yra, N.Cooperis iškart paragino balsuoti dėl kreditorių komiteto.

Žmonės iš anksto į jį siūlė įvairius politikus, visuomenės veikėjus, finansų analitikus ir bankininkus.

Iš viso buvo gauta daugiau nei 40 pasiūlymų. Netrukus paaiškėjo, kad jų niekam nereikėjo.

N.Cooperis įskėlė žiežirbą, dėl kurios kilo emocijos, kai pranešė, kad bus balsuojama dėl valstybinės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” pasiūlymo. Jų kreditorinis reikalavimas sudaro 60 proc. visų reikalavimų.

Taigi sprendimams iš esmės pakanka tik minėtos įmonės balso. Tai suvokę susirinkusieji supyko. Jie stebėjosi, kad kreditorių balsai skaičiuojami pagal jų reikalaujamą sumą, o ne statistiškai: 1 kreditorius – 1 balsas.

„Tai tas pats, kas balsuoti sovietmečiu. Koks skirtumas – už ar prieš, vis tiek viskas aišku.

Už mus jie nubalsavo”, – puolė šaukti žmonės.

Į urnas įmesti biuleteniai nebuvo skaičiuojami, o kai kurie garbaus amžiaus žmonės net nespėjo jų visiškai užpildyti – iš karto buvo paskelbti rezultatai.

„Balsų dauguma ką tik išrinktas kreditorių komitetas”, – paskelbė N.Cooperis.

Pasiūlė palikti salę

„Tai cirkas! Kuo jūs mus laikote?” – šaukė senyva moteris. Jai garsiai pritarė dar kelios dešimtys žmonių: „Mes čia nereikalingi! Kam reikėjo šito spektaklio?”

„Viskas vyksta pagal įstatymą. Kam nepatinka susirinkimas, prašau palikti salę”, – rėžė administratorius, tuo užrūstinęs dar didesnę dalį susirinkusiųjų.

Kai kurie kreditoriai ėmė agituoti, kad daugiau balsuoti neverta. Žmonės pradėjo eiti iš salės demonstratyviai plėšydami keturių spalvų lapelius, kurie atstojo biuletenius.

Norėjo pakalbėti akis į akį

Aršiausiai nusiteikę kreditoriai nutarė iš arčiau pasikalbėti su bankroto administratoriumi ir pajudėjo tribūnos link.

Žiedu N.Cooperį apjuosę apsaugininkai nesileido į kalbas ir reikalavo sėstis į vietas.

„O kokia tavo paties alga?” – gniaužė kumščius žmonės.

N.Cooperiui paaiškinus, kad jis kol kas negavo jokio atlygio, vėl įsižiebė emocijos.

Todėl šalia įėjimų į salę pradėjo būriuotis ir specialią aprangą vilkintys privačios saugos tarnybos darbuotojai, o prie arenos vartų budėjo medikų brigada ir policijos pareigūnų automobiliai.

Nuo susirinkimo pradžios buvo praėję tik pusvalandis.

Prisistatė drebančiu balsu

Kai dalis triukšmingiausių susirinkimo dalyvių išėjo, be jokių skaičiavimų iškart buvo paskelbta, kad išrinkta kreditorių komiteto pirmininkė – „Indėlių ir investicijų draudimo” atstovė Aurelija Mažintienė. Ji buvo sutikta švilpimu ir šūkavimais.

Drebančiu balsu prisistačiusi A.Mažintienė galiausiai sugebėjo apraminti aistras, tačiau vengė atsakyti į klausimus.

„Kiek tu pati praradai „Snore” pinigų, jei dabar mums atstovausi? Ir dar pati už save balsuoji. Ar ne gėda?” – šaukė žmonės.

„Mes esame vienodi kreditoriai”, – atšovė valstybinės įmonės atstovė. Po šių žodžių apsaugai vėl teko raminti įsiaudrinusią minią.

Nekomercinė žmonių grupė?

Bankroto administratoriaus komanda buvo sumaniusi parodyti vaizdo siužetą, kuriame N.Cooperis paaiškina, kodėl buvo perimtas „Snoro” bankas ir kokia dabar yra situacija.

Bet dėl techninių kliūčių garso buvo beveik neįmanoma girdėti. Tad kiek aprimę kreditoriai vėl puolė piktintis. Galiausiai jie pradėjo garsiai ploti, o N.Cooperis paprašė nutraukti iš anksto sumontuoto interviu rodymą.

„Pirmą kartą istorijoje matau, kad kreditoriams neįdomu išgirsti faktus ir informaciją apie bendrovę”, – pareiškė administratorius.

Po susirinkimo surengtoje spaudos konferencijoje N.Cooperis į „Lietuvos ryto” klausimą, ką jis mano apie kilusias emocijas, atsakė, kad dėl jų labai apgailestauja: „Tokiais atvejais visuomet sulaukiama daugiausia emocijų, kai į susirinkimą ateina nekomercinė žmonių grupė.”

Taip N.Cooperis pavadino pavienius bankrutavusio banko „Snoras” indėlininkus, obligacijų, sertifikatų turėtojus.

„Galutinai pamatėme, kad savo pinigų neatgausime”, – nusivylimą reiškė iš kreditorių susirinkimo išeinantys solidaus amžiaus indėlininkai.

Neatskleidė nuomos kainos

Banko administratorius atsakinėjo į iš anksto parengtus klausimus: kodėl „Snorui” buvo iškelta bankroto byla, kada bus grąžinti pinigai?

„Vyksta tyrimas, yra dar daug klaustukų”, – dažnai skambėjo atsakymai.

„Kiek kreditoriams kainuos šis arenoje vykęs teatras?” – mandagiai pasiteiravo vienas kreditorius, kai susirinkimo pabaigoje netikėtai buvo leista pateikti kelis klausimus.

Tačiau N.Cooperis teigė nežinantis „Siemens” nuomos kainos ir paaiškino, jog tikėtasi, kad į susirinkimą ateis 8–9 tūkstančiai žmonių, o iš viso pinigus tikisi susigrąžinti 18,5 tūkstančio kreditorių.

Prašė pinigų laidotuvėms

„Snoro” bankroto administratoriui teko išgirsti ir 80 metų slenkstį perkopusios senolės prašymą „padaryti išimtį ir išmokėti pinigus anksčiau”.

„Kol aš gyva. Tai pasilaidoti”, – virkavo moteris, kurios pirkti vertybiniai popieriai už 6,5 tūkstančio litų liko banke.

Tačiau N.Cooperis atsakė, kad jokių išimčių nenumatyta. Be to, jis pridūrė, kad per artimiausius dvejus metus kreditoriai neturėtų tikėtis atgauti pinigų, laikytų „Snore”.

Piktinosi ir atstovai

„Tai farsas už kreditorių pinigus”, – „Lietuvos rytui” po susirinkimo piktinosi 8617 smulkiųjų kreditorių atstovaujanti finansų maklerių įmonės „DV Invest” vadovė Olga Jarema. Jų reikalaujama suma – 272 mln. litų.

„Smulkieji iš esmės liko už borto. Kreditorių komitete jiems niekas neatstovauja. Mums net neleido į jį pretenduoti”, – kalbėjo O.Jarema ir pridūrė, kad apie sprendimus kreditoriai galėjo būti informuoti ir nebūtų reikėję rinktis.

„Daugelis tikėjosi, kad čia bus bent diskutuojama. O pasirodė, kad viskas jau seniai buvo nuspręsta už kreditorius”, – tiesiai šviesiai rėžė ir advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous” partneris Rimantas Simaitis.

Anot teisininko, apie susirinkimo tvarką trūko išankstinės informacijos, nes daugelis kreditorių manė, kad kiekvienas balsas gali ką nors lemti. Todėl ir kilo tiek aistrų.

Daugiausia šansų turi valstybė

* Bendra „Snoro” kreditorių reikalaujama suma šiuo metu siekia 6,3 milijardo litų.

* 60 proc. šio reikalavimo priklauso valstybinei įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas”, kuriai valstybė paskolino lėšų apdraustiems kreditorių indėliams grąžinti.

* Todėl keturi „Indėlių ir investicijų draudimo” atstovai vakar išrinkti į kreditorių komitetą.

* Komitete taip pat bus atstovas iš „Sodros”, žinomas Klaipėdos verslininkas Martinas Gusiatinas, lietuviškos bendrovės „Bikuvos prekyba” ir lengvatinėje mokesčių zonoje įregistruotos kompanijos „Holten Investments” atstovai.

* Komitete bus ir banko „Snoras” Vilniaus skyriaus vadovas Liudas Masolas.

* Nuo „Snoro” bankroto paskelbimo praėjusių metų pabaigoje iki šių metų gegužės 31-osios banko įplaukos sudarė daugiau kaip 932 mln. litų.

* „Snoro” administravimas iki šios dienos jau kainavo apie 106 milijonus litų. Teismo dar prašoma leidimo papildomai naudoti 40,8 mln. litų.