Pirkėjai vis rečiau užkimba ant prekybininkų siūlomų akcijų kabliuko

Finansinės krizės metu prekybininkų išpopuliarintos įvairios akcijos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau vartotojų nusiskundimų. Pirkėjai piktinasi, kai prekių kainos lentynose nesutampa su kainomis pirkimo–pardavimo kvituose, parduotuvėse pritrūksta reklamuojamų nukainotų prekių arba įtariama, kad prekės prieš akciją buvo dirbtinai pabrangintos. Pastebima, kad vis daugiau vartotojų nelinkę nuolaidžiauti šiems piktnaudžiavimams.

2008 m. Lietuvai smogusi finansų krizė privertė mūsų tautiečius smarkiai susiveržti diržus: gyventojai nustojo išlaidauti ir ėmė leisti pinigus tik būtiniausioms prekėms. Šalyje ženkliai sumažėjus vartojimui, prekybininkai, siekdami išvengti visiškos rinkos stagnacijos, ėmė pirkėjams siūlyti įvairių nuolaidų, išpardavimų ir kitų akcijų, praktiškai per naktį atsirado nauja prekybos rūšis – grupinis apsipirkimas internetu. Nors ekonominė padėtis jau prieš kurį laiką pasitaisė, vartotojai neapleido per krizę įgytų naujųjų apsipirkinėjimo įgūdžių.

„Kai tik pamatau, kad mano prekei taikoma nuolaida ar kokia kita akcija, sykiu nusiperku jų daugiau – juk tai būdas sutaupyti, ypač dabar, kai prasideda šildymo sezonas“, – sako vilnietė Elena.

Anot jos, įvairių rūšių akcijos ir nuolaidos daro didelę įtaką jos apsipirkinėjimo įpročiams, nes ne tik padeda protingiau leisti pinigus būtiniausioms prekėms ar sutaupyti, bet kartu sudaro galimybes įsigyti papildomų prekių.

Vis dėlto finansinės krizės metu prekybininkų išpopuliarintos nuolaidų akcijos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau vartotojų nusiskundimų. Žmonės piktinasi, kad prekių lentynose nurodytos kainos su nuolaida kartais nesutampa su kainomis kasos čekiuose, kad reklamuojamų nukainotų prekių užtenka tik keliems pirkėjams, kad žmonės yra skatinami rinkti lipdukus ar kitokius niekučius ir, tik surinkę privalomų jų kiekį, už gana aukštą kainą gali įsigyti norimą prekę, kuriai esą buvo pritaikyta milžiniška nuolaida, nors neretai atrodo, kad prekės kaina prieš akciją paprasčiausiai buvo dirbtinai padidinta. Gera žinia nebent ta, kad vartotojai tampa vis mažiau pakantūs tokiems prekybininkų piktnaudžiavimams.

Geriau nepatogu prekybininkams nei vartotojams

„Prieš metus vienoje parduotuvėje įsigijau batus. Jie kainavo gal kokius 200 Lt. Po poros dienų, užėjusi į tą pačią parduotuvę, pamačiau, kad šiems batams taikoma 70 litų nuolaida. Grįžau namo, susirinkau batus, pasiėmiau pirkimo čekį ir vėl nuėjau į parduotuvę. Batus grąžinau – per keturiolika dienų, jei batai nebuvo avėti ir yra pirkimo čekis, juos galima grąžinti. Vos grąžinusi batus, pasakiau pardavėjai, kad vėl noriu juos įsigyti, tik dabar jau su 70 litų nuolaida. Pastaroji nebuvo patenkinta, tačiau batus visgi pardavė – privalėjo parduoti. Suprantu, kad tokiu būdu pridariau jai nepatogumų, tačiau kodėl turėčiau leistis kvailinama prekybininkų ir jų sumąstytų psichologinių triukų? Deja, nemaža dalis vartotojų šiandien to dar nesuvokia, todėl prekybininkai jaučiasi nebaudžiami ir naudojasi pirkėjų patiklumu ir naivumu. Galų gale, net ir susivokę pirkėjai neretai numoja ranka į patirtą neteisybę, nes gaili savo laiko ir nervų“, – atviravo pirkėja Jurgita.

Ji teigė, kad negalima nusileisti prekybininkams ir jų neva siūlomoms akcijoms, nes tik taip vartotojams bus užtikrinta normali kainų pasiūla. „Privalome patys kovoti už savo teises“, – pridūrė ji.

Pažeidimų – aibės, nubaustų – vienetai

Statistiniai duomenys rodo, kad vartotojai ir kovoja. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) teigimu, vis daugiau vartotojų skundžia prekybininkus ir paslaugų tiekėjus dėl vartotojų teisių pažeidimų. 2009 m. tarnyba gavo daugiau nei 13 tūkst. vartotojų skundų dėl galimo jų teisių pažeidimo, o 2011 m. tokių skundų jau buvo virš 14 tūkstančių. Pasak VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos Mildos Deimantės, vartotojai daugiausia skundžiasi dėl vartojimo (ne maisto) prekių ir paslaugų bei dėl energetikos ir komunalinių paslaugų – 2011 m. tokių skundų buvo atitinkamai 6,9 tūkst. ir 1,5 tūkst.

„Apie 85 proc. skundų yra išsprendžiami vartotojų naudai“, – „Atgimimui“ teigė M.Deimantė. Tiesa, už tokius veiksmus realiai nubaustų prekybininkų ar paslaugų teikėjų kol kas nėra daug: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2011–2012 m. atlikusi tyrimus bei išnagrinėjusi vartotojų pateiktus skundus dėl akcijų ir kainų neatitikimo bei nustačiusi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą, 2012 m. rugsėjį pritaikė ekonomines sankcijas dviem komercinės veiklos subjektams.“

Skelbiama, kad UAB „Maxima“ gavo 6 tūkst. Lt baudą už tai, kad jos parduotuvėse prekių kainos ant pakuočių ar lentynose nesutapo su prekės kaina pirkimo–pardavimo kvite, be to, pasibaigus akcijos galiojimo terminui, prekės kainos iš karto nebuvo pakeistos į pradines (ne akcijos metu galiojusias kainas), todėl vartotojai nusipirko prekių brangiau, nei nurodytos kainos akcijos lentynose. Kita baudą gavusi bendrovė – UAB „JYSK Baltic“. Jai paskirta 5 tūkst. Lt bauda dėl skelbimo, pagal kurį ilgiau nei metus prekę galima buvo įsigyti su 50 proc. nuolaida.

Anot VVTAT, tiek ilgai neva galiojanti nuolaida praranda pačios suteikiamos nuolaidos prasmę ir esmę, nes tokiu būdu nuolaida tampa reguliaria prekės kaina.

Galutinį sprendimą priima vartotojas

M.Deimantė atkreipė dėmesį, kad, nors VVTAT tenkina daugumą vartotojų skundų, pastarieji, prieš įsigydami prekę, turėtų patys įvertinti prekybininkų siūlomos kainos ar jos nuolaidos tikslingumą ir tik tada nuspręsti, ar ją įsigyti.

„Akcijų/nuolaidų sąlygos nėra reglamentuojamos teisės aktais, tačiau vartotojui turi būti suteikiama aiški ir išsami bei neklaidinanti informacija apie vykdomą akciją. Jeigu verslo subjektas reklamuoja akciją, kad vartotojas, už tam tikrą sumą pirkdamas prekių ir surinkęs tam tikrą skaičių lipdukų, galės įsigyti prekę su nuolaida, tokiu būdu verslo subjektas privalo užtikrinti, kad prekių kiekis su nuolaida yra pakankamas nustatytam akcijos terminui ir kad vartotojas gali pagrįstai tikėtis įsigyti prekę su skelbiama nuolaida, panaudodamas surinktus lipdukus. Pažymėtina, kad vartotojas gali pats pasirinkti, kokiame prekybos centre ir kokias prekes pirkti, įvertinti rinkoje esančių analogiškų prekių kainas bei apsispręsti, ar dalyvauti akcijoje“, – pridūrė pašnekovė.