Pirmadienį Mėnulyje suduš du NASA zondai

NASA planuoja, jog į Mėnulį atsitrenks du maži robotizuoti moksliniai zondai - norima sužinoti, kas slepiasi po Mėnulio paviršiumi, rašo guardian.co.uk.

Dvyniai GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory) erdvėlaiviai atsitrenks į Mėnulio šiaurinį ašigalį pirmadienį 20.28 val. Lietuvos laiku. Ši vieta buvo pasirinkta norint išvengti grėsmės „Apollo“ misijų pėdsakams ar kitoms Mėnulio relikvijoms.

„Jie visiškai suduš”, - telefonu korespondentams sakė Davidas Lehmanas iš NASA reaktyvinių lėktuvų laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje.

Zondai, šiuo metu beveik be kuro skraidantys 11 km virš Mėnulio, penktadienį atliks paskutinį manevrą ir ruošis pirmadienį įvyksiančiam sudužimui.

Du erdvėlaiviai, kurių kiekvienas yra maždaug nedidelės skalbimo mašinos dydžio, beveik metus laiko skrido aplink Mėnulį bandydami nustatyti jo sunkio jėgą.

Mokslininkai tiksliai matuoja atstumą tarp abiejų zondų, kuris truputį kinta, kai jie skrenda per tankesnes Mėnulio sritis. Papildomos masės gravitacinė trauka priverčia pagrindinį zondą, o tada ir antrąjį, padidinti greitį, o tai keičia tarp jų esantį plyšį.

Iš pirmosios misijos dalies tarp 2012 m. kovo ir gegužės mėn. surinkti žemėlapiai atskleidė, kad Mėnulis turi seklesnę ir labiau suskilinėjusią plutą negu tikėtasi – tam įtakos turėjo asteroidai ir kometos, paveikusios mėnulį prieš milijardus metų. Panašiai anksčiau atsitiko ir visuose kietuosiuose vidinės Saulės sistemos kūnuose, tačiau įrodymai nuo Žemės išnyko dėl erozijos, tektoninių plokščių ir kitų reiškinių.

„Kalbant apie Marsą, kyla klausimas, kur dingo vanduo, kuris, kaip mes manome, ten buvo”, - sakė vadovaujančioji mokslininkė Maria Zuber. „Šie lūžiai suteikia galimybę pažvelgti į planetos vidų ir pamatyti, kaip planetos paviršiuje buvę vandenys galėjo nugrimzti į plutą”.

Mokslininkai Mėnulyje taip pat atrado lava užpildytus požeminius įtrūkimus, o tai rodo, kad šis kūnas ankstyvojoje savo istorijoje plėtėsi.

Be to, surinkti žemėlapiai turėtų padėti parinkti nusileidimui tinkamas vietas ateities robotams ir žmogaus ekspedicijoms į Mėnulį, sakė M. Zuber

„Niekada neįsivaizdavau, kad ši misija nueis taip toli”, - sakė mokslininkė.

Erdvėlaiviai į Mėnulio paviršių smogs apytiksliai 6120 km/h greičiu. Nuotraukų padaryti nesitikima, kadangi tuo metu ten bus tamsu, bet dukterinis erdvėlaivis, skriejantis aplink Mėnulį, pabandys apžiūrėti susidūrimo vietą.