Pluoštines kanapes auginsime, tik kur jas dėsime?

LR Seimas pluoštines kanapes pagaliau išbraukė iš
draudžiamų auginti Lietuvoje augalų sąrašo. Taip pat
patvirtintas Pluoštinių kanapių įstatymas, kuris įsigalios
nuo ateinančių metų sausio 1-osios.
Taigi Lietuvos žemdirbiai jau nesibaimindami nuo kitų
metų galės pluoštines kanapes auginti ir už jų, kaip ir
kitų žemės ūkio kultūrų, pasėlius gauti ES tiesiogines
išmokas. Tačiau daugeliui ūkininkų, mažai žinančių apie
šiuos pluoštinius augalus, pirmiausiai kyla įvairių
klausimų: kokias auginimo technologijas taikyti, kokia
tam reikalinga technika, kur reikės dėti užaugintą derlių,
kokios būtų supirkimo kainos ir pan.?
Tad kokios yra realios pluoštinių kanapių auginimo ir
perdirbimo galimybės mūsų šalyje, komentuoja Baltijos
pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos
(BPKAPA) direktorius Edgar Babanov:
– Pluoštines kanapes galima auginti skirtingiems
tikslams: sėklai arba pluoštui, kuris naudojamas tekstilei
bei biomasei (kurui, statybai). Jeigu kanapės auginamos
sėkloms, jos kuliamos įprastu kombainu rugsėjo mėnesį.
Kombainą reikia tik sureguliuoti būtent kanapių sėkloms
kulti. Kombaino pjaunamoji iškeliama į maždaug 1,5 m
aukštį ir pjaunamos tik augalų viršūnės, kur yra
subrendusios sėklos. Stiebus galima nupjauti rudenį
arba palikti iki pavasario. Per žiemą jie puikiai išstovi. O
pavasarį, esant šiltiems orams, stiebai guldomi ant
žemės volu, prikabintu prie traktoriaus. Po to sugrėbiami
į pradalges ir suvyniojami į ritinius arba presuojami į
kvadratinius ryšulius. Tam tinka įprasta žemdirbių
naudojama technika. Tai – viena paprasčiausių
pluoštinių kanapių auginimo ir nuėmimo technologijų,
kurią taiko tiek Ukraina, tiek Šiaurės Europos šalys.
Jeigu kanapės auginamos ilgajam pluoštui, skirtam
tekstilės pramonei, augalai pjaunami rugpjūtį. Tam jau
reikia specialios technikos, kuri pjauna stiebus ir kloja
juos ant žemės. Technologija panaši kaip ir apdorojant
pluoštinius linus. Po poros savaičių stiebai išsiguli ir
vyniojami į ritinius kaip linai.
Jeigu kanapės auginamos biomasei, augalai pjaunami
specialia trigubo pjovimo pjaunamąja, kuri stiebus
padalija į tris dalis trijuose skirtinguose aukščiuose.
Stiebai lauke išsiguli, po to grėbiami ir taip pat
vyniojami į ritinius. Pastarieji toliau gali būti naudojami
arba statybinėms medžiagoms gaminti, arba kurui.
Galima atskirti trumpąjį pluoštą.
Lietuvos augintojai, kurie, nepaisydami draudimo,
pluoštines kanapes jau ne vienus metus augino,
dažniausiai taiko minėtą paprasčiausią technologiją, kai
kuliamos sėklos, o po to stiebai vyniojami į ritinius.
Šiemet keli ūkiai po 10-15 ha kanapių bandys auginti ir
nuimti biomasei.
Iš sėklų kai kurie augintojai patys spaudžia kanapių
aliejų arba parduoda jas tą darantiesiems. Stiebų ritiniai
parduodami žmonėms, kurie užsiima statybomis.
Trumpas pluoštas domina medinių namų statytojus,
kurie jį naudoja kaip izoliacinę medžiagą. Tad ūkyje
galima įsirengti pirminį kanapių perdirbimą: pastatyti
aliejaus spaudimo ar sėklų lukštenimo, pluošto fasavimo
įrangą. Kai kurie ūkiai jau turi atsivežę pirminio kanapių
perdirbimo įrangos. Tiesa, nenaujos. Mūsų vienas tikslų
– kad tokios įrangos ateityje įsigytų ir daugiau kanapių
augintojų. Tuomet jie galėtų toliau perdirbti parduoti jau
atskirtus spalius (statyboms) ir trumpą pluoštą.
Susidomėjimas kanapių spaliais statyboje labai didelis.
Kadangi pluoštinės kanapės labai pagerina sėjomainas,
ypač tinka ekologinei žemdirbystei, nuo kitų metų,
manau, bus nemažai ūkių, kurie tam tikslui jas ir augins.
Šie ūkiai tolesniu perdirbimui neužsiims. Todėl nukultas
sėklas ir suvyniotus stiebų ritinius jie parduos.
Kanapių sėklų kainos rinkoje žinomos, jos gali būti nuo
1 EUR/kg iki 2 EUR/kg (3,45-6,9 Lt/kg). Ūkininkas,
augindamas sėjomainai, pavyzdžiui, 10 ha kanapių ir iš
hektaro prikuldamas mažiausiai 0,5 t sėklų, už jas,
parduodamas minimalia kaina, gautų 500 EUR/ha (1725
Lt/ha) arba 5 tūkst. EUR (17,25 tūkst. Lt) už visą 10 ha
plotą. Derlingoje žemėje, gerai patręšus, tinkamai
auginant galima gauti ir 0,8-1 t/ha sėklų. Supirkimo
kaina taip pat gali būti didesnė, siekti iki 2 EUR/kg,
nelygu parduodamas kiekis, sėklų kokybė ir metų laikas
(pavasarį kaina aukščiausia). Sėklų poreikis rinkoje
nuolat didėja. Šiuo metu kaina pakilusi iki 2 EUR/kg ir
pigesnių sėklų aplinkinėse Baltijos šalių rinkose nėra.
Mūsų poreikis jau dabar – 2 t sėklų per mėnesį, iš kurių
gaminamas aliejus, kiti maisto produktai. Asociacija
sulaukia verslininkų, susidomėjusių kanapių sėklomis,
skambučių. Bus tokių žmonių, kurie užsiims ne
auginimu, o vien perdirbimu.
Suvyniotų kanapių stiebų, kurie lieka lauke iškūlus
sėklas, paklausa taip pat yra. Supirkėjai iš Latvijos
mielai pirktų ritinius, mokėdami po 100 EUR/t. Iš hektaro
gaunama apie 6 t stiebų. Aišku, ir sėklų, ir stiebų derliui
įtakos turi ir auginamos veislės. Būna universalių (ir
sėkloms, ir pluoštui), o būna skirtų labiau sėkloms, kitos
– pluoštui. BPKAPA imasi iniciatyvos suburti visus
norinčiuosius auginti kanapes, kad būtų galima
koordinuotai ir lengviau parduoti užaugintą produkciją.
Stebėsime rinką, produkcijos pasiūlą ir poreikį,
tarpininkausime tarp augintojų ir supirkėjų. Kai kurie jų,
pavyzdžiui, ieško nuolatinių produkcijos tiekėjų ir
sudariusiems sutartis net siūlo avansu sumokėti
būsimos kainos dalį. BPKAPA, be to, dabar kuria verslo
planus nedideliems ūkiams, norintiems auginti kanapes
ir jas perdirbti iki galutinių produktų – aliejaus ir trumpo
pluošto. Pavyzdžiui, ūkininkas, pasėjęs 5 ha pluoštinių
kanapių, jas augindamas pagal rekomenduojamą mokslu
pagrįstą technologiją, tinkamai nuėmęs, išvalęs sėklą ir
išspaudęs aliejų, taip pat stiebus apdirbęs iki
produkcijos, tinkamos statybai, jau pirmaisiais metais
gali gauti iki 150 tūkst. Lt pajamų, jeigu viskam buvo
investuota 100 tūkst. Lt. Taigi ūkiai, investavę palyginti
nedideles sumas, augindami gana nedidelius kanapių
plotus, gali visai neblogai pragyventi.