Po mikroskopu. Nematomo pasaulio galiūnai. II d. (Foto, video)

Šių pribloškiamų kadrų autoriai – Vokietijoje dirbantys mokslo fotografai iš draugijos „Eye of Science“. Tai – tik dalis didžiulio fotografijų katalogo, kurį sudarė Londone veikianti Mokslo fotografijų biblioteka (Science Photo Library). Įspūdingame vizualinių darbų masyve saugomos nuotraukos naudojamos ne tik tyrimuose, bet ir kaip edukacinėje veikloje, mene. Jūsų dėmesiui – fotografijų miniciklo „Po mikroskopu. Nematomo pasaulio galiūnai“ II-oji dalis.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/1-bugai_110.jpg
Išraiškingi „veido“ bruožai: musės lervos snukutis

„Praeityje tokios nuotraukos būtų naudojamos išskirtinai mokslui, - tvirtina Mokslo fotografijos muziejaus ekspertas Markas Abotas (Mark Abbott). – Tačiau plačioji auditorija tokio pobūdžio fotografijomis susidomėjo, kai po mikroskopo objektyvu atsidūrė vabzdžiai ir virusai. Egzempliorių sulaukiame iš viso pasaulio. Plika akimi nematomi gyvūnai padedami ant auksinės folijos ir tik tuomet dedami po mikroskopo objektyvu.“

„Atsiliepimai apie šias nuotraukas – tiesiog fantastiški, - pasakoja M. Abotas. – Tokie kadrai labai padeda suartinti mokslą su plačiąja publika, ypač – su vaikais. Šiems labiausiai patinka baisiausiai, nuožmiausiai ir atgrasiausiai atrodantys sutvėrimai.“

Į nuotraukų kolekciją, dalį kurios publikavome vakar, pakliuvo ir šilkverpių vikšro bei kandies vikšro fotografijos. Ir vienas, ir kitas geba išskirti šilko gijas, tačiau mažytes šilką išskiriančias liaukas įžvelgti sunku net ir elektroninio mikroskopo nuotraukoje.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/nuotrauka-54143/1-bugai_106.jpg
Kandies vikšras žmogui – ne draugas. Jis gali būti odos irimo procesų ir astmos sukėlėjas

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/nuotrauka-54142/1-bugai_107.jpg
Gana panašus į aukščiau matytą kandies vikšrą, tačiau tai – šilkverpio vikšras

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/nuotrauka-54141/1-bugai_108.jpg
Ši galvoje, tarp plaukų gyvenanti utėlė – vos 2 mm ilgio. Utėlės patelė padeda 80-100 kiaušinėlių. Iš jų išsiritusios lervos suaugusiomis tampa po 3 savaičių

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/nuotrauka-54140/1-bugai_109.jpg
Jei kasosi jūsų katinas ar katė, dėl to kalta gali būti šioje nuotraukoje matoma blusa, kuri nufotografuota katės kailyje

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/nuotrauka-54146/1-bugai_110.jpg
Išraiškingi „veido“ bruožai: musės lervos snukutis

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/nuotrauka-54145/1-bugai_111.jpg
Uolinių kalnų miško erkė iki pietų..

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28498/nuotrauka-54144/1-bugai_112.jpg
... ir papietavusi

Žmogui žinomas tik vienas gyvas sutvėrimas, galintis be jokių skafandrų atlaikyti atviro kosmoso pragaištį. Tai – vandens meškutėmis arba samanų paršiukais vadinami lėtūnai (lot. – „Tardigrada“). Nors tik 1 mm ilgio, propaguoja tingų gyvenimo būdą ir minta dumbliais, jie – beveik nesunaikinami. Lėtūnams nebaisi absoliutinio nulio temperatūra (-273ºC) anei +151ºC pragaras. Lėtūnai – tik vieni iš ypatingųjų mikropasaulio galijotų, kurių apstu mūsų kiemuose, soduose, pievose. Ar net mūsų pačių kūnuose. Kviečiame peržiūrėti įspūdingą mikroskopinių gyvių fotografijų kolekciją – kadrai buvo užfiksuoti naudojantis itin galingu mikroskopu.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28483/1-bugai_100.jpg
Lėtūnai – vieni iš ypatingųjų mikropasaulio galijotų

Dešimtis tūkstančių kartų išdidintos morfologinės kūnų detalės plika akimi žmogui nėra matomos. O šiose fotografijose jų aiškumas – stulbinantis. Nuotraukos darytos naudojant trimačius mikroskopus, kuriuose vaizdas atkuriamas pagal elektronus, kurie atšoka nuo fotografuojamo objekto.

Grįžkime prie lėtūnų. Jie ištisą dešimtmetį laisvai išbus be lašelio vandens. Maža to, jiems tinka praktiškai bet koks slėgis. O atsidūrę radiacijos spindulių veriamame atviro kosmoso vakuume, jie gali be jokių problemų išgyventi 10 dienų.

Labiausiai į akis krentantis nuotraukoje matomas lėtūno išorės bruožas – labai keistos ir netikėtos formos snukutis. Nuotraukoje jis išdidintas maždaug 500 kartų.
http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28483/nuotrauka-54113/1-bugai_101.jpg

Kitas įspūdingas vabzdžių pasaulio atstovas – šokinėti puikiai gebančios kolembolos (lot. – „Collembola“), kurių antenos primena kiškio ausis. Šie miško paklotėje po nukritusiais lapais gyvenantys šešiakojai nariuotakojai vienu šuoliu gali nušokti atstumą, kuris už jų pačių kūnus ilgesnis šimtus kartų.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28483/nuotrauka-54112/1-bugai_102.jpg
Kolembolos – viena iš gausiausių mikropasaulio populiacijų. Kubiniame metre dirvožemio jų gali būti iki 100 tūkst. egzempliorių

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28483/nuotrauka-54111/1-bugai_103.jpg
Negražus? Tai – jaunas uodo lervos „veidelis“, padidintas daugiau kaip 1 tūkst. kartų

O raudonosios erkės (lot. – ”Trombidiidae Leach”), gyvenančios viršutiniuose dirvos sluoksniuose, pro elektroninio mikroskopo objektyvą atrodo šiurpiau už gerokai didesnius vorus-paukštėdas. Šis plėšrusis erkių poklasio voragyvis tokį pavadinimą gavo dėl įspūdingų jo kūną dengiančių raudonos spalvos plaukelių.

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28483/nuotrauka-54110/1-bugai_104.jpg
Netikėtai didelė: raudonojo erkė yra bene didžiausias iš visų čia vaizduojamų gyvių. Jos gali išaugti iki 2 cm ilgio (žr. vaizdo siužetą)

http://www.technologijos.lt/upload/image/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-28483/nuotrauka-54114/1-bugai_105.jpg
Musės lerva

Vaizdo siužetas:
Red Velvet Spider Mite
http://www.youtube.com/watch?v=yzRIQ-I_I9M&feature=player_embedded