Po mįslingos mirties Senegale – kova už lietuvio kūną

Uždarbio paieškos tolimojoje Afrikoje laivo virėjui Jurijui B. iš Klaipėdos baigėsi tragiškai – jis praėjus daugiau nei savaitei po atvykimo į Senegalo sostinės Dakaro oro uostą buvo rastas negyvas. Šeima nesėkmingai bandė pasiekti, kad 57-erių jūreivio kūnas būtų grąžintas į Lietuvą, tačiau pirmadienio vakarą lietuvis palaidotas Dakare. Tai labiausiai ir skaudina šeimą, besiblaškančią tarp institucijų Lietuvoje ir Senegale. Pagrindinė nurodoma nepargabenimo priežastis – kūnas buvo pernelyg suiręs.

Mirusį mamos sutuoktinį tėvu vadinantis Artūras (pavardė redakcijai žinoma) DELFI pasakojo, kad Jurijus, patyręs jūreivis, virėjo darbą vokiečių bendrovės laive „Nadja“ susirado per Klaipėdos įdarbinimo bendrovę „Askoldas“. Dakare nė vienos užsienio kalbos nemokantis Jurijus į krantą išėjo spalio 14 d. apie 19 val.

Vietos spaudoje pranešimai apie rastą mįslingai mirusio lietuvio kūną pasirodė ketvirtadienį spalio 22 d. – praėjus daugiau nei savaitei. Miręs lietuvis esą buvo rastas maždaug kilometras nuo oro uosto su rankinės diržu ant kaklo.
REKLAMA

Artūras sako, kad apie tai, jog tėvas dingęs, jis sužinojo tą pačią spalio 22 d. dieną, nors, Susisiekimo ministerijos duomenimis, laivo kapitonas apie neatvykusį jūreivį bendrovei „Askoldas“ pranešė telefonu ir elektroniniu paštu spalio 15 d. Pats laivo kapitonas Danielius Pumputis DELFI sakė situacijos komentuoti negalįs ir nurodė kreiptis į „Askoldą“.

„Askoldas“ mamai paskambino ketvirtadienį apie pietus ir paklausė, ar tėvas neskambino. Mama atsakė, kad neskambino, tada bendrovės atstovai pasakė, kad jis dingo. Tada aš jau paskambinau į „Askoldą“, ten pasakė, kad jis kur „užbaliavojo”, nes Dakaro uoste stovi vienas „Baltlantos“ laivas, gal jis ten geria. Bet paskui man pasakė, kad visi jo dokumentai ir daiktai yra pas agentą, tada aš pagalvojau, kad jis niekaip negalėjo išeiti kažkur viską palikęs. Juo labiau, kad nuo oro uosto iki uosto yra apie 30 km. (...) Jie mums pasakė, kad yra dingęs, nors jau žinojo, kad jis rastas miręs“, – kalbėjo Artūras.

Penktadienį apie pietus jis sako sužinojęs, kad tėvas rastas negyvas, o apie 15 val. išgirdęs, kad jo kūnas nebus grąžintas.

„Jie mums nebepaliko laiko su kuo nors susisiekti ir kažką daryti, nes mes apie mirtį sužinojome penktadienį perpiet, o savaitgalį jokios institucijos nedirbo. Jie mums sakė, kad islamiški, o paskui, kad Senegalo įstatymai neleidžia kūno išvežti iš šalies. Aš susisiekiau su Lietuvos musulmonų organizacija Lietuvoje, jie man pasakė, kad pagal šariato teisę, nėra draudžiama kūno grąžinti į tėvynę, jie yra šalininkai, kad kūnas būtų palaidotas pagal mirusiojo papročius“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis sako iš įdarbinimo agentūros išgirdęs, kad kūnas buvo suiręs, todėl visos skrydžių bendrovės atsisakė jį gabenti.

„Bet jeigu jie žino, kad stovi Klaipėdos „Baltlantos“ laivas, kuris turi šaldomus triumus, gal reikėjo jiems paskambinti ir paprašyti, kad jį pakrautų į laivą ir po mėnesio, po dviejų jis būtų grįžęs. Juk jūreiviai taip grįžta namo, aš pats prieš daugelį buvau reise ir mes lavoną prasivežiojome keturis mėnesius. Be to, jūrų teisė reikalauja, kad jūreivis grįžtų namo“, – piktinosi pašnekovas.

Mirusiojo sūnus sako supratęs, kad kūną būtų galima atgabenti į Lietuvą, jei būtų įmanoma jį kremuoti, tačiau pagal šariato teisę to padaryti negalima, netgi jeigu pats velionis to būtų pageidavęs. Jis sako gavęs pasiūlymą iš draudimo bendrovės vykti į laidotuves Senegale, tačiau atsisakęs todėl, kad nenorėjęs, jog tai būtų suprasta kaip sutikimas su kūno negrąžinimu.

Pašnekovas piktinasi ir tyrimo išvadomis, kad esą jo tėvas pasikorė su rankinės diržu. Jo duomenimis, prie kūno nebuvo rasta nei pinigų, nei mobilaus telefono, nei laikrodžio.

„Aš nematau tėvo motyvo nusižudyti. Aš manau, kad viskas susiję su draudimu ir jo išmoka nelaimingo atsitikimo metu. Draudimas dažniausiai negalioja savižudybės atveju, manau, kūno nepargabenimas yra susijęs su šiomis išvadomis. Išvadose rašoma, kad vizualinė kūno apžiūra neparodė jokių išorinių smurto žymių, tačiau, kaip galima jas pamatyti, jeigu, pasak „Askoldo“, kūnas buvo tiek sugedęs, jog nė viena aviakompanija nesutiko paimti jo palaikų. Jeigu kūnas pragulėjo septynias paras karštyje, kai naktį būna +30, o dieną pavėsyje būna +35 laipsniai šilumos“, – kalbėjo Artūras.

Kadangi tėvas išvyko kaip jūreivis, jis pasakoja skambinęs ir į Susisiekimo ministeriją. Čia sako sulaukęs bandymo padėti, tačiau jo tėvas vis tiek buvo palaidotas pirmadienį.

„Draudimo agentas pasakė, kad tokios yra taisyklės. Laidotuvėse dalyvavo laivo, kuriame jis turėjo dirbti, įgulos nariai, kurie pasakojo, kad karstas buvo cinkuotas, duobė užbetonuota, o paguldžius karstą ant duobės uždėta betono plokštė ir viskas užpilta betonu“, – apie tėvo laidotuves pasakojo Artūras.

Nurodyti telefonai neveikė

Bendrovės „Askoldas“ atstovė Elena Gumuliauskienė DELFI sakė negalinti atsakyti į klausimą, kodėl lietuvio kūnas nepargabentas į Lietuvą, tuo esą rūpinasi draudimo bendrovė.

„Kiekviena šalis turi savo reikalavimus, matote, kaip yra“, – sakė ji.

Moteris tvirtino, kad apie jūreivio dingimą šeimai pranešta pakankamai vėlai dėl to, kad Jurijus, pildydamas anketą įsidarbinimui, nurodė namų ir mobiliojo telefono numerius, kurie esą buvo išjungti.

„Tarp artimiausių žmonių buvo nurodytas žmonos vardas, bet jos telefono nebuvo. Mes šeimai pradėjome skambinti nuo pirmadienio (spalio 19 d.), bet susisiekti nepavyko. Tada aš pradėjau ieškoti, kur jis anksčiau dirbo ir radau, kad paskutinė jo darbovietė buvo bendrovėje „Baltlanta“, kur aš sužinojau, kad su žmona jis yra išsiskyręs, bet pavyko gauti jos telefoną. Mums kilo mintis, kad galbūt jis sutiko savo pažįstamus iš „Baltlantos“, su kuriais plaukiojo, nes oro uoste iš jo buvo paimtas pasas ir pasakyta palaukti, kol bus sutvarkyti dokumentai vizai, tačiau jis taip ir negrįžo pasiimti dokumentų“, – pasakojo pašnekovė.

Ji sakė, kad Jurijaus mobilusis telefonas buvo išjungtas ir tik nusileidęs Dakare jis niekam iš „Askoldo“ neskambino.

Pašnekovės teigimu, Jurijui dar Lietuvoje buvo paaiškinta, kaip reikia elgtis, todėl jis žinojo, kad iš oro uosto negalima išeiti tol, kol nesutvarkyti jo dokumentai.

„Man kilo klausimas, kodėl šeima kreipėsi į visus, tačiau nė karto neatėjo į mūsų biurą. Žinote, pas mus būna tokių atvejų, nedažnai, bet būna, ir visų jų šeimos nariai pirmiausiai ateina į mūsų biurą ir paklausia, kaip reikia elgtis. Tai yra pirmas atvejis mano karjeroje. Mes nesame prieš šeimą, mes esame už ją ir puikiai suprantame, kad atsitiko nelaimė. Jiems buvo nupirkti bilietai keliauti pas tėvą į Senegalą, patikėkite, bilietai kainavo labai brangiai. Iš pradžių sūnus sakė, kad važiuos, o po to atsisakė“, – stebėjosi pašnekovė.

Kūnas buvo pernelyg suiręs

Susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas DELFI sakė šeimai pataręs kreiptis į Interpolą, kuris padėtų išsiaiškinti žūties aplinkybes ir tvirtino, kad lietuvis jau buvo susijęs darbo santykiai su laivo savininke, todėl jam galiojo ir draudimas, kuris turėtų sumokėti už kūno pargabenimą.

„Be to, pagal jūrinę teisę, už jūreivį atsako kapitonas ir laivo savininkas. Juk patys žinote, kad jūreiviui žuvus jūroj, jis ir po mėnesio pargabenamas į gimtinę, todėl yra nesuprantama, kodėl kūnas buvo palaidotas Senegale“, – kalbėjo R. Bražinskas.

Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas DELFI sakė, kad pirmoji informacija apie žuvusį lietuvį gauta penktadienį apie 17 val.

„Pavyko sužinoti, kad velionį ketinta palaidoti šeštadienį iki aušros laikantis vietos tradicijų. Tą patį penktadienio vakarą susisiekta su Lietuvos ambasada Paryžiuje, kuri kreipėsi konsulinės pagalbos į Prancūzijos ambasadą Dakare, kad būtų išsiaiškintos žūties aplinkybės ir būtų pratęstas laidojimo laikas bei išsiaiškintos galimybės pargabenti kūną. Laidotuves pavyko nukelti į pirmadienį, o į mūsų išsakytą prašymą padėti pargabenti kūną, buvo pasakyta, kad vietos policijos pareigūnai kategoriškai atsisako išduoti kūną, motyvuodami tuo, kad jis yra stipriai suiręs“, – sakė R. Kačinskas.

Jo teigimu, draudimo kompanija buvo pasiryžusi sumokėti už artimųjų kelionę į laidotuves, tačiau jie vykti nepanoro.

Draudimo bendrovės atstovas Senegale Guillaume'as Bellas DELFI taip pat sakė, kad kūno pargabenti nepavyko dėl to, kad jis buvo pernelyg suiręs.

„Velionio kūnas į Lietuvą neatvyko dėl vienos paprastos ir aiškios priežasties – kūnas buvo visiškai suiręs, todėl negalėjome jo pargabenti. Mes neturėjome galimybės jo pargabenti laivu, deja, mes negalėjome jo ir sudeginti, nes čia mes to negalime padaryti“, – sakė jis.

G. Bellas teigė, kad pagal gautą prokuroro, atlikusio tyrimą išvadą, velionis nusižudė.