Po traumų – žodžiai kita kalba

Sudėtinga mokytis naujos kalbos? Pasaulyje yra asmenų, kurie turėdami svetimos kalbos pagrindus staiga pradėjo ja kalbėti sklandžiai. Bet būti tokių žmonių vietoje tikriausiai nenorėtų niekas. Pokyčių kaina – pamiršta kasdien vartota kalba.

Sovietų Sąjungoje prieš 77 metus įstrigęs ir vėliau Rusijoje gyventi likęs amerikietis Kennethas Edwardsas jau buvo pamiršęs savo gimtąją anglų kalbą. 95 metų vyras su žmona ir vaikais visus tuos metus bendravo rusiškai.

Tačiau neseniai patirtas insultas vyro gyvenimą apvertė aukštyn kojomis – K.Edwardsas netikėtai ėmė kalbėti angliškai, o rusų kalbą visiškai pamiršo.

„Turiu iš naujo mokytis rusų kalbos”, – apie keistą situaciją angliškai šią vasarą pasakojo Rusijos Zlatousto mieste gyvenantis K.Edwardsas.

„Pasakau jam ką nors rusiškai, o jis atsako tik angliškai. Suprantu, ką jis nori pasakyti, pagal jo intonaciją”, – pridūrė 79 metų K.Edwardso žmona Zoja.

Amerikietis galvojo rusiškai

Zlatousto mieste vyras 60 metų laikrodžių gamykloje dirbo meistru, vėliau – šaltkalviu, tad Rusijoje amerikietis yra tvirtai įleidęs šaknis. Anglų kalba jis kalbėjo itin retai ir buvo ją beveik pamiršęs.

Jungtines Amerikos Valstijas amerikietis paliko su tėvais.

K.Edwardso tėvas Willardas buvo kairiųjų pažiūrų ir tikėjo, kad gera ateitis laukia komunizmo, o ne kapitalizmo. Todėl 1934 metais jis su šeima iš Alabamos persikėlė gyventi į Sovietų Sąjungą.

Bet greitai amerikiečių viltys apie gerą gyvenimą subliūško. K.Edwardso tėvai ir broliai su seserimis rado būdų sugrįžti į JAV, tačiau padėti K.Edwardsui jie nebegalėjo.

K.Edwardsas įstrigo Sovietų Sąjungoje, mat jo tėvas buvo primygtinai išsireikalavęs, kad jis, kaip vyriausiasis sūnus, atsisakytų Amerikos pilietybės ir turėtų tik Sovietų Sąjungos pasą.

K.Edwardsas buvo išsiųstas į Pietų Urale esantį Zlatoustą, kuriame su išoriniu pasauliu neturėjo ryšių. Amerikietis nusprendė nerizikuoti savo gyvybe bandydamas pasprukti nuo brutalaus režimo. Šalyje, į kurią jį atsivežė tėvas, imigrantas pasistengė prisitaikyti ir gyventi kiek įmanoma geriau.

„Lankiau mokyklą. Išmokau amato, mokiausi institute. Čia sutikau savo būsimąją žmoną, turime vaikų. Žinoma, teko susidurti su daugybe sunkumų”, – apie savo gyvenimą pasakojo K.Edwardsas.

1992-aisiais vyras prasitarė, kad ne tik nuolat šneka, bet jau ir galvoja rusiškai. Todėl kai jis po insulto prabilo angliškai, o ne tobula rusų kalba, vietos gydytojai buvo priblokšti.

Prašneko angliškai

Ne mažiau nustebę 2007 metais buvo ir čekų motociklininko Matejaus Kuso komandos draugai ir medikai. Po avarijos paauglys prarado sąmonę, o kai atsigavo, ėmė kalbėti puikia anglų kalba. Netgi nebuvo girdėti svetimšalio akcento.

Keisčiausia, kad tuomet 18-metis M.Kusas buvo ką tik pradėjęs mokytis anglų kalbos. Jo žinias draugai ir komandos nariai apibūdindavo geriausiu atveju kaip pradines. Sunku būdavo suprasti, ką vaikinas bando pasakyti anglų kalba.

„Prie greitosios pagalbos automobilio Matejų išgirdome kalbantį su medikais tobula anglų kalba. Negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu.

Kad ir kas nutiko per avariją, tai turėjo kažką pakeisti jo galvoje. Prieš avariją Matejaus anglų kalba, švelniai tariant, buvo darkyta. Jis buvo tik bepradedąs ją tobulinti, pasiryžęs mokytis”, – prisimena M.Kuso komandos „Berwick Bandits” globėjas Peteris Waite’as.

Vyro teigimu, iškart po avarijos angliškai prabilęs M.Kusas nenutuokė, nei kas jis toks, nei kur jis yra. Paauglys tuomet nebežinojo net to, kad yra čekas.

Pokyčiai ilgai netruko

Tiesa, netikėta M.Kuso būklė ilgai netruko. Greitai jis nieko nebeprisiminė nei apie avariją, nei apie tai, kas vyko dvi dienas po jos. Dingo ir stulbinamos anglų kalbos žinios, tad čekui vėl teko mokytis šios kalbos.

„Neįtikėtina, kad kalbėjau angliškai, ir dar be akcento.

Tikiuosi pramokti anglų kalbos per žiemą, kad kitą sezoną jau galėčiau kalbėti šia kalba iš pradžių negavęs per galvą”, – optimistiškai prieš kelerius metus vienam britų leidiniui pareiškė M.Kusas.

Beje, jaunuoliui per šį interviu padėjo vertėjas.

Nesusikalbėjo su tėvais

Panaši istorija 2010 metų pavasarį nutiko 13-metei iš Kroatijos. 24 valandas paauglė buvo komos būsenos, o iš jos pabudusi nebešnekėjo kroatiškai.

Paauglė sklandžiai kalbėjo vokiškai, nors mokykloje buvo vos pradėjusi mokytis šios kalbos.

Norėdama geriau išmokti šią kalbą ji skaitė vokiškas knygas ir žiūrėjo vokiškus televizijos kanalus. Bet vokiečių kalbos prieš ištinkant komai ji gerai nemokėjo.

O pabudusiai iš komos paauglei su savo tėvais jau teko bendrauti per vertėją.

Su stebuklu nelygino

Ligoninės, kurioje kroatė gulėjo, gydytojai, mėgindami išsiaiškinti, kas nutiko jų pacientei, ėmė kviestis į pagalbą įvairiausius ekspertus. Tiesa, psichiatras Mijo Milasas neskubėjo šio įvykio vadinti stebuklu.

„Ankstesniais laikais tai būtų buvę laikoma stebuklu, tačiau mes linkę manyti, kad tam yra logiškas paaiškinimas, tik mes kol kas jo neradome.

Yra buvę atvejų, kai rimtai sirgę arba komos ištikti žmonės atsibunda ir ima kalbėti kitomis kalbomis, kartais net tomis, kuriomis buvo kalbama senovės Babilone arba Egipte.

Šiuo metu bet kokios spėlionės liks tiktai spėlionėmis, todėl geriau tęsti tyrimus, kol iš tiesų ką nors sužinosime”, – praėjusiais metais į dideles diskusijas nesileido M.Milasas.

Kanadietis turi savo versiją

Kaip ir ankstesniais dviem atvejais, bent jau oficialaus gydytojų atsakymo, kas kroatei galėjo nutikti, kol kas nėra.

Monrealyje (Kanada) įsikūrusio McGillo universiteto neurolingvistas Michelis Paradisas kroatės atvejį susiejo su būkle, vadinama dvikalbių afazija (kalbos sutrikimu).

Anot M.Paradiso, žmonės gali pamiršti vieną iš dviejų kalbų todėl, kad jas įsimenant veikia skirtingos smegenų dalys – mokantis pirmąją ir antrąją kalbas veikia skirtingos atminties rūšys.

Tad specialistas aiškino, kad dėl smegenų pažeidimo galėjo nukentėti kroatės gimtoji kalba, tačiau smegenų dalys, kurios veikė mokantis vokiečių kalbos, galėjo likti nenukentėjusios.

„Tai buvo stebėta tūkstančius kartų ir visai nestebina. Norėčiau sužinoti visus faktus, bet visiškai įmanoma, kad po komos galima turėti problemų dėl vienos kalbos, tačiau neturėti dėl kitos”, – paauglės iš Kroatijos atvejį komentavo M.Paradisas.

Specialistas tik nebuvo linkęs tikėti, kad po komos paauglė vokiškai ėmė kalbėti sklandžiau nei iki incidento.

M.Paradisas taip pat įtarė, jog kroatė patyrė smegenų edemą (patinimas, skysčių susilaikymas. – Red.), kuri pakenkė jos gebėjimui kalbėti gimtąja kroatų, bet ne vokiečių kalba.

Bet specialistas pabrėžė, kad tokiais atvejais gebėjimas kalbėti gimtąja kalba dažniausiai grįžta po kelių savaičių ar mėnesių, kai sumažėja patinimas.

Žinoma dar nedaug

Bet kokiu atveju kroatės ir kiti du mįslingi atvejai rodo, kiek nedaug dar mokslininkai žino apie kalbą ir smegenis.

„Neurovizualizacijos literatūra yra gana paini. Ir iš tiesų mes tiktai pradedame suprasti, kaip smegenys gali atlaikyti daugybę kalbų”, – tikino Kalifornijos universiteto mokslininkas Mattas Leonardas.

Užsienio akcento sindromą dažniausiai sukelia insultas, taip pat šis sutrikimas yra pasireiškęs ir išsėtinės sklerozės, galvos sužeidimo, migrenos atvejais. Sindromas siejamas su įvairių žmogaus smegenų dalių pažeidimu.

„Kenčiant nuo šio sindromo pažeidžiama labai maža smegenų dalis, atsakinga už kalbėjimą, tad normali kalbos intonacija pakinta”, – aiškino medikas Tedas Lowenkopfas. Būtent dėl to, specialisto manymu, aplinkiniams atrodo, kad turintys sutrikimą kalba su užsienietišku akcentu.

Kiti anglakalbiai, kenčiantys nuo minėto sindromo, yra kalbėję su akcentu, panašiu į rusų, kinų, vokiečių, ispanų ar italų akcentą. Tačiau lingvistai pabrėžia, kad nė vienas akcentas nėra grynas.

Vieną pirmųjų sindromo atvejų 1907 metais nustatė prancūzų neurologas Pierre’as Marie.

Tačiau žinomiausias norvegų neurologo Georgo Hermano Monrado-Krohno 30-metei moteriai nustatytas sutrikimas. Į ją, 1941 metais vokiečiams surengus oro reidą virš Oslo, pataikė skeveldra. Moteris buvo sužeista, o jos norvegų kalba ilgainiui įgijo keistą stiprų akcentą. Vietos gyventojams jis priminė vokišką akcentą.

Žmonės manė, kad ji bendradarbiauja su vokiečiais, todėl nuo šios moters atsiribojo.

Pastaraisiais metais buvo nustatyta nemažai sindromo atvejų. Pavyzdžiui, 2009 metais pasaulyje nuskambėjo 30 metų Chriso Gregory iš Didžiosios Britanijos Jorkšyro grafystės atvejis. Po smegenų operacijos jo akcentas tapo labai panašus į airių. Vyras neturi jokių ryšių su Airija – šioje šalyje jis niekada nebuvo ir neturi ten giminių.

Su kolegomis jis taikė naujas technologijas siekdamas ištirti, kurios smegenų dalys ir kokia tvarka apdoroja kalbą.

Prabylama ir su užsieniečių akcentu

K.Edwardso, M.Kuso ir kroatų paauglės atvejai kartais lyginami su incidentais, po kurių žmonės toliau kalba gimtąja kalba, tačiau netikėtai įgyja svetimos kalbos akcentą.

JAV, Oregone, gyvenančiai Karen Butler 2009-ųjų pabaigoje buvo atlikta stomatologinė operacija. Po jos moteriai ėmė tvinkčioti burnoje, išpurto veidas. Patinimas ir skausmas vėliau išnyko, bet viena keista savybė liko – K.Butler nuo tada ėmė kalbėti su įdomiu akcentu.

Vieniems jis panašus į britišką akcentą, nors K.Butler niekada nebuvo Jungtinėje Karalystėje ir neturi giminių britų. Kiti, girdėję šią amerikietę kalbančią, tikina, kad jos akcentas panašus į rytų europiečių.

Kas moteriai nutiko, buvo aiškinamasi ne vieną mėnesį. Galiausiai nuspręsta, kad ji kenčia nuo reto sutrikimo, vadinamo užsienio akcento sindromu (Foreign Accent Syndrome). Visame pasaulyje nuo praėjusio amžiaus pirmosios pusės yra užfiksuota maždaug 60 šio sutrikimo atvejų.