pokeryje pergales man yra daug svarbiau uz pinigus

2 milijonus litų laimėjęs Andrius Bielskis:
„Pokeryje pergalės man yra daug svarbesnės
už pinigus“
LSPF nuotr. / Andrius Bielskis
Bemiegę sekmadienio naktį vilniečiui
Andriui Bielskiui vainikavo pergalė
jubiliejiniame „Sunday Million“
turnyre ir 848 tūkstančių JAV dolerių
prizas. Po daugiau nei 15 valandų
kovos rekordinį laimėjimą Lietuvos
pokerio istorijoje pelnęs vyras
pasidalino pirmaisiais įspūdžiais su
mūsų portalo skaitytojais.
Pirmadienio rytą Lietuvos pokerio
mylėtojus pasitiko išskirtinės
naujienos – daugelis vos prabudę
skubėjo stebėti „PokerStars“
kambaryje vykstančio jubiliejinio
„Sunday Million“ turnyro, kurio
lemiamoje fazėje kovojo vilnietis
A.Bielskis. Tautiečių palaikymas
nenuėjo veltui – save pokerio mėgėju
vadinantis vyras nužengė toliau už
beveik 50 tūkstančių oponentų ir
iškovojo svaiginančią pergalę.
Praėjus kelioms valandoms po šio
triumfo pakalbinome naujai iškeptą
milijonierių.

– Andriau, sveikiname su fantastiška
pergale. Trumpai papasakok apie
save, - 15min.lt paklausė A.Bielskio.
– Esu pokerio mėgėjas, o ne
profesionalas. Pokerį žaidžiu be
ypatingų taisyklių. Žaidžiu savo
malonumui – ne dėl pinigų, o dėl
pergalių. Man greitai sueis trisdešimt
treji, turiu žmoną ir vaiką, kuriam už
kelių savaičių sueis dveji metukai.
Dirbu tarptautinės logistikos
kompanijos skyriaus vadovu. Šioje
sferoje dirbu jau seniai – trylika
metų. Ir kol kas nieko keisti
neplanuoju.
– Nėra minčių mesti darbus ir tapti
pokerio profesionalu?
– Tikrai ne. Galbūt panašių minčių
anksčiau būdavo. Tačiau man svarbu
ne tik uždarbis, tačiau ir visa
socialinė sfera – skaičiuoju
mokesčius, pinigus kaupiamus
pensijai. Pokeryje reikėtų tikrai daug
laimėti, kad šiuos dalykus
užsitikrinčiau. Žinoma, jei kartą per
metus laimėčiau tokį turnyrą, kaip
šis, turėtų užtekti (šypsosi).
– O pirmadienio rytą nereikėjo mesti
pokerio ir skubėti į darbą?
– Pirmadienis darbe man svarbi
diena. Jau 7 valandą ryto per
pertraukėlę susiruošiau – buvau
pasireingęs tik iškritęs iš turnyro
skubėti į darbą. Tuo metu buvo
sunkus periodas, tikrai vargau. Bet
atsigavau, tad teko rašyti žinutę, jog
vėluosiu. Galų gale darbe buvau apie
pirmą valandą dienos.
– Papasakok, kaip tavo gyvenime
atsirado pokeris?
– Anksčiau žaidžiau kitą kortų
žaidimą – bridžą. Žaidžiu ir dabar tik
rečiau. Tai žaidimas, kuris moko
disciplinos, nes ten visai kitokia
sistema, kitas supratimas – daug
sudėtingiau kažką „priburti“. Ten
išmokta kantrybė tikrai padeda ir
pokeryje. O pokerį pradėjome žaisti
su draugais per bridžo išvykas.
– Nuo kada pokeriu susidomėjai
rimčiau?
– Tiksliai pasakyti sunku – su
draugais pažaisdavome jau gan
seniai. O aktyviau žaisti pradėjau, kai
buvo įkurta Lietuvos sportinio pokerio
federacija (2010 metų pavasarį).
Panašiu metu užsiregistravau ir į
„PokerStars“ kambarį.
– Netrūksta motyvacijos žaisti
sportinį pokerį be piniginių prizų?
– Gal kažkiek ir trūksta. Bet man
pokeris yra hobis. Jį daugiau žaidžiu
ne dėl pinigų, o dėl pergalių – kaip
šiame turnyre, taip ir sportiniame.
Būtent pergalės pokeryje man yra
daug svarbesnė motyvacija už
pinigus.
– Visgi, kokie buvo didžiausi tavo
laimėjimai iki šio sekmadienio?
– Esu pasiekęs dalybas „The Big $
22“ ir „The Big $11“ turnyruose, kur
gavau atitinkamai 7 ir 11 tūkstančių
dolerių. Didžiausias gyvo pokerio
laimėjimas – „PokerNews LT“ taurė,
kur laimėjau 11 tūkstančių litų.
– Kuriuo metu „Sunday Million“
turnyre buvo sunkiausia?
– Likus apie 150 žaidėjų turėjau vos
7 privalomuosius statymus. Vienąsyk
įstūmiau viską ir negavau atsakymo,
o antrą kartą pirmoje pozicijoje
sustūmiau aštuoniukes, o oponentas
didžiojo privalomojo statymo
pozicijoje rado tūzus. Teko gaudyti
setą (šypsosi). Išties, turnyre sekėsi
puikiai – laimėjau tikrai daugiau nei
pusę monetos metimų. Kai
pasisekdavo oponentams –
nerizikavau visais žetonais. O
lemiamais momentais sėkmė
šypsojosi man.
– Kokios buvo pirmosios mintys ar
artėjant prie pabaigos, kai supratai,
kad tikrai laimėsi didžiulę sumą?
– Tikrai nebuvo tokių minčių, kad
„tuoj tapsiu milijonieriumi“. Žetonai
lieka žetonais. Juk niekas nestovi už
durų su maišu pinigų, kuriuos pradės
barstyti po kambarį. Tiesiog žaidi,
žinai kad reikia pabaigti kovą.
– Nejau nejautei jaudulio ir spaudimo
dėl pinigų?
– Rankos tikrai nedrebėjo. Nebuvau
„išsigandęs pinigų“ (angl.: scared
money) – net pačiam keista. Dar
prieš finalinį su tūzais laimėjau prieš
karalius ir iš žaidimo pašalinau
pavojingą priešininką iš Vokietijos.
Su juo buvau gan daug žaidęs – jis
yra agresyvus oponentas, galintis
drąsiai permušinėti. Prieš tokius
žaisti sunkiau. Jį išmetus
psichologiškai tapo lengviau, nes
dauguma likusių nebuvo tokie aštrūs.
– Vos suformavus finalinį stalą vyko
derybos dėl dalybų. Tuomet tau siūlė
apie 770 tūkstančius dolerių, tačiau
nesutikai, sakydamas, kad nori
milijono…
– Žinojau skirtumus tarp laimėjimų ir
tuo metu turėjau apie 40 procentų
visų žetonų, tad pasiūlyta suma
atrodė maža. Žinoma, tas milijonas
buvo daugiau simbolinė suma. Visgi
pasiūlymas atrodė neadekvatus, nes
antram būtų atitekę gal tik pusantro
šimto tūkstančių mažiau, nors jis
turėjo keturis kartus mažiau žetonų.
Iš kitos pusės – beveik visi
finalininkai norėjo dalybų ir tai
parodė, kad jie jaučia pinigų
spaudimą. Taigi, norėjau žaisti.
– Tačiau po trijų žaidėjų dalybų gavai
net šiek tiek mažiau.
– Tuomet jau situacija buvo visai kita
– pralaimėjęs su tūzu ir devynake
prieš tūzą ir dešimtakę buvau
mažiausias iš trijų, su 20 privalomųjų
statymų, tad tos dalybos buvo man
palankios. Be to, ateina nuovargis,
tapo sunku susikoncentruoti. O
pasiūlyta suma nuo pradinės skyrėsi
tik kokiais 75 tūkstančiais dolerių.
Žinoma, tai tikrai didelė suma, bet
ten žvelgiant į skaičius tas skirtumas
nebeatrodo lemiamas.
– Per naktį uždirbai virš 2 milijonų
litų. Kaip tai pakeis tavo gyvenimą?
– Su laiku gal kitaip pasirodys, bet
dabar nemanau, kad labai pakeis.
Man tai vis dar yra laimėti žetonai, o
ne pinigai. Bet šiaip mano gyvenimas
yra sutvarkytas ir kardinalių pokyčių
nebus. Jokių planų dėl pirkinių kol
kas dar tikrai neturiu. Greitai tėčio
šešiasdešimtmetis – gal kokią
įžūlesnę kelionę padovanosiu. Išties
dabar dar sunku viską vertinti. Galbūt
daugiau gyvų turnyrų pažaisiu, gal
nuvažiuosiu į Pasaulio pokerio seriją,
sužaisiu Europos pokerio ture. Bus
matyti.
– O anksčiau esi žaidęs
tarptautiniuose gyvuose turnyruose?
– Esu žaidęs „Estrella“ pokerio ture,
tačiau ten prizinių vietų pasiekti
nepavyko. Planavau praėjusiais
metais daugiau pasivažinėti, tačiau
nelabai išėjo. Gal dabar bus daugiau
galimybių.
– Kaip į tavo pergalę reagavo
žmona?
– Žmona mane tikrai palaikė.
Atsikėlusi maždaug aštuntą ryto ji
buvo šalia, viską stebėjo. Ji turbūt
jaudinosi net labiau už mane. Buvo
net situacija, kai prašė neatsakinėti
su tūzu ir devynake (tuomet Andrius
atsakė į sustūmimą ir laimėjo prieš
valetą bei devynakę). Bet aš gerai
orientuojuosi kortų diapazonuose, tad
žaidžiau standartiškai. Vasarą esu
turėjęs pamoką su Liutauru
Armanavičiumi, o neseniai mokiausi ir
pas Paulių Mikaliūną. Tai padėjo
išmokti geriau vertinti diapazonus, o
su statymų dydžiais problemų
niekada neturėjau.
– O kada nudžiuginai kitus
artimuosius?
– Pokerio bendruomenė stebėjo
mano žaidimą vėlyvoje turnyro fazėje,
apie tai visi rašė „Facebook“ tinkle.
Taigi, sesuo apie viską sužinojo ir
paskambino apie finalinio stalo
vidurį. Tėtis taip pat žinojo – jis
dirba su vienu mano draugu. Turnyrui
pasibaigus pats jam paskambinau.
Visi tikrai džiaugiasi dėl tokios
sėkmės.
– Kaip tavo šeimoje žiūrima į pokerį?
Giminės nelaiko to azartiniu žaidimu?
– Ne, požiūris tikrai normalus. Mes
nereguliuojame vieni kitų gyvenimų.
– Bene įdomiausias klausimas
lietuviams – ar ketini nuo šios sumos
mokėti mokesčius?
– Taip, mokesčius mokėti tikrai
ketinu. Negaliu sakyti, kad veržčiausi
tai daryti, bet visgi geriau viską
susitvarkyti. Emigruoti su laimėjimu
tikrai nesiruošiu.