Politikai naršo jūsų socialines paskyras

„Tai nėra keliems žmonėms pasiekiama gerovė. Tai yra galimybė kiekvienam ją susikurti“, - šių metų balandį reguliariai savo mintis, šįsyk apie „amerikietišką svajonę“, „Twitter“ paskyroje išsakė JAV prezidentas Barakas Obama. Socialinių tinklapių vaidmuo politikoje auga kartu su jų populiarumu paprastų vartotojų gretose, o artėjantys JAV prezidento rinkimai taps dar vienu puikiu šansu kandidatams išnaudoti naująsias technologijas.

Jau kurį laiką nuovokūs politikai mąsto apie duomenų struktūras, sukurtas socialinių tinklapių informacijos pagrindu, kurios skirstytų potencialius rinkėjus pagal jų pažiūras. Tai leistų agitacines žinutes klasifikuoti pagal tai, kam jos skirtos. Visiškai įgyvendintas, šis didžiulis projektas praktiškai sukurtų iliuziją, jog kandidatas atitinka balsuotojo pažiūras. Pavyzdžiui, jei žmogus yra prisiekęs karo pacifistas ir tą galima vienaip ar kitaip išskaityti jo „Facebook“ paskyroje, tai jis iš pretendento į valstybės postą tikrai negautų rinkiminės žinutės apie krašto gynybos išlaidų didinimą – net jei tai ir būtų vienas iš kandidato programos punktų. Teisinga tai ar ne – diskusijų tema, bet sakoma, kad melas būna dviejų rūšių: klastojimas ir nutylėjimas.

Šiuo metu egzistuoja aibė kompanijų, kurios pasiryžusios padėti politikams atskleidžiant visuomenės nuomonę apie juos, nuvilnijančias piliečių emocijas socialiniuose tinklapiuose. Dauguma tokias paslaugas teikiančių verslo sistemų vadovaujasi dviejų metodų sinteze. Pirmasis jų – „susidomėjimo lygis“, kuris parodo dėmesio gausą po kandidato paliktu įrašu asmeninėje paskyroje, o kitas – „žmonių kalbos“, kuris atskleidžia politiko skelbtos žinutės populiarumą pagal tai, kiek „Facebook“ sienų ji „nukabino“.

Vis tik, rodos, šiandien konkurencinę kovą šioje srityje laimės ta įmonė, kuri pirma sugebės sukurti modernią agitaciją, grindžiamą orientavimu pagal žmogaus pasaulėžiūrą. Aleksas Landri iš „TargetPoint Consulting“ teigia, kad pagrindinė kliūtis tam yra „Twitter“ ir „Facebook“ paskyrų susiejimas su kampanijų rinkėjų duomenų bazėmis, kuris kol kas įmanomas tik rankiniu būdu. Nepaisant to, JAV balsų medžioklė jau prasidėjo – vieša paslaptis, jog kandidatai vartotojų socialines paskyras išnaudoja siųsdami užmaskuotus skelbimus t.y. tokius, kurie netiesiogiai prisideda prie pretendento į prezidentus idėjų palaikymo.

Tikriausiai reikėtų atskirti valdininkų naudojimąsi socialinių tinklapių teikiamomis galimybėmis nuo piktnaudžiavimo jomis, šnipinėjimo. Pirmuoju atveju nauda dėl viešumo yra abipusė – tiek piliečiams, tiek politikui, tačiau antruoju – tai tarnauja vien politinei jėgai. Visai neseniai nuskambėjo naujienos apie tai, kad Vokietija priims įstatymą, kuris uždraus darbdaviams tikrinti „Facebook“ profilius, tas pats planuojama ir Sakramente, JAV, bei kituose kraštuose, tačiau politikai kol kas į „klubą“ nepatenka. O pakol taip yra ir Lietuvoje, netikėkite viskuo, ką politikas Jums adresuoja. Net jei tai būtų ir asmeninis laiškas nuo Artūro Zuoko.