Popiežiumi išrinktas argentinietis J. M. Bergoglio tapo Pranciškumi I (pildoma iš Romos)

http://img.lrytas.lt/show_foto/?id=672723&s=11&f=4

Trečiadienio vakarą, 20 val. 05 min. Lietuvos laiku, iš Siksto koplyčios kamino pradėjo rūkti balti dūmai ir suskambo Šv. Petro bazilikos varpai - jie pranešė miestui ir pasauliui, kad Katalikų bažnyčia turi naują Romos popiežių.

Praėjus valandai nuo baltų dūmų pasirodymo Šv. Petro bazilikos balkone pasirodė kardinolas Jeanas Louisas Tourrain, kuris ir pranešė gausiai Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems džiaugsmingą žinią: „Habemus papam“ – turime popiežių. 1,2 mlrd. katalikų visame pasaulyje netrukus sužinojo ir naujojo popiežiaus tapatybę - 76-erių kardinolas iš Argentinos Jorge Mario Bergoglio, kuris pasirinko Pranciškaus I vardą.

Naujasis Bažnyčios vadovas keičia 85 metų Benediktą XVI, kuris dėl amžiaus ir sveikatos atsistatydino vasario 28-ąją.

Naujasis Katalikų bažnyčios vadovas išrinktas po dvi dienas trukusios konklavos ir penktojo 115 kardinolų balsavimo. Ši konklava yra viena trumpiausių istorijoje.

Inauguracija - kovo 19-ąją

Pirmosios 266 – ojo popiežiaus mišios bus jo inauguracijos iškilmės. Šitai patvirtino Vatikano spaudos atstovas tėvas Federico Lombardi.

Jis neatmetė galimybės, kad inauguracija galėtų įvykti antradienį, kovo 19 dieną: „Tai nebloga hipotezė“ – sakė F. Lombardi. O kas bus, jeigu konklava užsitęs?

Jeigu iki šeštadienio vakaro iš Siksto koplyčios kamino taip ir nebūtų pradėję rūkti balti dūmai, popiežiaus rinkimuose būtų skelbiama pertrauka iki sekmadienio

Brifingo metu tėvas F. Lombardi aiškino, jog kai kurie kardinolai elektoriai nesibaido blogo oro ir iš Siksto koplyčios keletą šimtų metrų į šv. Martos svečių namus eina pėsčiomis.

Tiesa, niekam neleidžiama tyčia ar netyčia atsidurti kardinolų kelyje, popiežiaus rinkėjams draudžiama bendrauti su bet kuo, išskyrus, budinčius gydytojus ir svečių namų darbuotojus.

Vatikano spaudos salės vadovas atsakė ir į „nepatogų“ klausimą apie vyną. Vynas pietų ir vakarienės metu kardinolų kolegijos nariams nėra uždraustas.

Ryte neišrinko

Antradienio vakarą iš Siksto koplyčios kamino rūko juodi dūmai. Trečiadienį per pietus dūmų spalva vėl buvo tamsi. Iš Šv. Petro aikštėje esančio balkono miestui ir pasauliui dar nepasklido lotyniški žodžiai „Habemus papam“ – turime popiežių.

Kardinolai elektoriai autobusu grįžo pietauti ir trumpai ilsėsis, o 17 val. 30 min. Lietuvos laiku prasidės ketvirtasis, ir jeigu prireiks – penktasis balsavimas.

Romos gyventojų ir netgi užsienio turistų kartojamas itališkas žodis „fumata“ – dūmai – šiandien vėl sutelkė popiežiaus rinkimų žiūrovus Švento Petro aikštėje.

Po pietų, neeilinių baltų dūmų galima laukti apie 18 val. 30 min. – 19 valandą, o „pagal grafiką“ kaminas bet kuriuo atveju turėtų rūkti 20 valandą.

Šiandien Romoje – vėl blogas oras, lyja lietus, tačiau ryte smalsuolių Šv. Petro aikštėje netrūksta. Tai daugiausia turistai ir maldininkai iš JAV, Lotynų Amerikos, Lenkijos, Italijos.

Lrytas.lt žurnalistas pakalbino istorinį įvykį stebėjusią grupelę turistų iš Lietuvos. „Kelionę į Romą suplanavome dar prieš popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimą, tad nieko nenumanėme, kad tapsime pasaulinės reikšmės įvykio liudininkais“, – portalui pasakojo Agnė Gargalevičiūtė iš Kauno.

„Šv. Petro aikštė atrodo įspūdingai: daugybė užsienio televizijos stočių operatorių, žurnalistų.

Tiesa, šiek tiek nusiminėme, kad negalėsime pasigėrėti Siksto koplyčia – ten šiuo metu vyksta konklava. Tačiau pasinaudojome proga išsiųsti į namus atvirlaiškius su filatelijos pasaulyje itin vertinamu Vatikano pašto ženklu ant kurio įspaustas užrašas „sede vacante“ (it. sostas neužimtas)“, – pasakojo Agnės tėtis Žilvinas.

Paklausta, kokio popiežiaus tikisi sulaukti, linksma kauniečių grupė vieningai atsakė: „Energingo – tokio, koks buvo Karolis Wojtyla. Ir liberalaus.“

Manevrai „Paskutiniojo teismo“ fone

Kas įvyko vakar, pirmojo balsavimo metu, kuris baigėsi juodų dūmų kamuoliais iš Siksto koplyčios kamino? Į šį klausimą atsakymo, matyt, nebus niekada.

Kardinolai elektoriai pasižadėjo laikyti paslaptyje visas, net mažiausias smulkmenas, susijusias su konklavos eiga. Sulaužiusiems priesaiką gresia atskyrimas nuo Bažnyčios.

Galima tik įsivaizduoti, kaip vyksta rinkimai, kas iš kardinolų jau po pirmojo balsavimo tapo aiškiu lyderiu, kuris iš skelbtų „papabili“ – reikšmingų kandidatų į Šv. Petro sostą „iškrito“ iš konklavos rinkimų galimų laimėtojų sąrašo.

Pavyzdžiui, Romoje kalbama, kad brazilų kandidatas, San Paulo arkivyskupas Odillo Schereras yra būtent tas „papabile“, kuris iš favoritų jau iškrito. Kodėl?

Konklavoje – kaip sporte: keli neryžtingi judesiai, keletas neatsargių žodžių, ir popiežiškoji mantija pradeda tolti. Keleto įtakingų vatikanistų nuomone, vokiečių kilmės brazilas O. Schereras padarė kelias klaidas: pastarųjų mišių metu pametė ostiją, skaitydamas priesaikos tekstą užsikirto, jo pasisakymai kongregacijų metu nebuvo itin charizmatiški.

Įvairiais vertinimais, už šį kardinolą konklavos išvakarėse būtų balsavę maždaug 30 elektorių. Ar ši rinkimų jėga sunyko? Ši versija gali būti nebent paneigta. Ir tai tik tuo atveju, jeigu būtų išrinktas būtent O. Schereras.

Koplyčioje - balsų rokiruotės

Pirmasis balsavimas nors paprastai ir baigiasi juodais dūmais, tačiau yra labai svarbus. Jame paaiškėja, kas yra kas. Tikrieji, o ne bukmekerių skelbti „papabili“. Magiškas konklavos skaičius yra 77 – tiek balsų pakanka pretendentams į 266-ąjį pontifiko titulą. Tačiau skaičius 50 – irgi žavingas.

Kardinolas, surinkęs tiek balsų pirmųjų balsavimų metu tampa aiškiu lyderiu, kuris turi teisę apsižvalgyti ir paklausti: kas su manimi? Būtent tokiu lyderiu 2005-aisiais tapo Josephas Ratzingeris.

Šįmet tokių aiškių kandidatų kažin ar bus. Svarbiausioje starto pozicijoje buvo matomi keturi kardinolai – italas Angelo Scola, kanadietis Marc Ouellet, jau minėtas brazilas O. Schereras ir amerikietis Seanas O‘Malley. Šie kandidatai gali tikėtis kiekvienas maždaug po 30 balsų. Per vėlesnius balsavimus prasidės savotiškos rokiruotės. Jos vyksta šiandien. Tie „papabili“, kurių pozicijos pradės silpnėti, turės apsispręsti, kam atiduoti savo rėmėjų balsus.

Pavyzdžiui, kalbama, kad brazilo O. Scherero balsai turėtų atitekti Milano arkivyskupui Angelo Scola. Panašūs manevrai vyko ir prieš aštuonerius metus: „superpapabile“ laikytas buvęs Milano arkivyskupas Carlo Maria Martini, įsitikinęs, jog J. Ratzingeris – stipresnis lyderis, savo balsus atidavė argentiniečiui Jorge Bergoglio. Kuris sutelkė aplink save Bažnyčios liberalus, tačiau lemiamu momentu buvo priverstas pripažinti Benediktu XVI tapusio Bavarijos teologo pranašumą.