Pradedamas minėti 600 metų žemaičių krikšto jubiliejus

Pradedamas minėti 600
metų žemaičių krikšto
jubiliejus

Lietuvoje iškilmingai
pradedamos minėti 600-
osios žemaičių krikšto
metinės, kurios, istorikų
teigimu, žymi visai Europai
svarbų įvykį. Minėjimo
programa prasidės
sekmadienį iškilmingomis
pamaldomis Telšių katedroje.
Telšių vyskupo vikaras
katechezės ir jaunimo
reikalams Rimantas Gudlinkis
BNS teigė, kad šiose mišiose
ypatingų išorinių akcentų
nebus.
"Kažkokio ypatingo išorinio
akcento nėra numatoma, tuo
labiau, kad ta diena sutampa
su Trijų karalių iškilmėmis -
kad nepradingtų išoriniuose
dalykuose visa esmė", - sakė
kunigas R.Gudlinkis.
Jis pažymėjo, kad jubiliejaus
renginiai vyks visus metus.
Tarp jubiliejaus minėjimo
programos renginių - kovą
numatyta žemaičių
piligriminė kelionė į Romą,
kurios metu numatomas
susitikimas su popiežiumi
Benediktu XVI, liepą vyksianti
jubiliejinė Lietuvos skautų
stovykla "Gėrio pėdomis",
kurioje turėtų dalyvauti per
2000 jaunuolių iš visos
Lietuvos ir užsienio.
Lietuvos paštas savo ruožtu
išleido pašto ženklą, kuriais
įamžintos Žemaitijos krikšto
600-osios metinės.
Paskutinė pagoniška Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės
žemė - Žemaitija - krikštyti
pradėta 1413 metais. 1417
metų spalio 23 dieną įkurta
žemaičių vyskupija, jos
vyskupu tapo Motiejus
Trakiškis.
Vilniaus universiteto
profesorius istorikas Alfredas
Bumblauskas teigia, kad
žemaičių krikštas yra svarbus
visai Europos istorijai, kuri
glaudžiai susijusi su
krikščionybės istorija.
"Vienaip ar kitaip visa Vakarų
istorija yra susijusi su
krikščionybe, todėl Žemaitijos
krikštas turi europinę
reikšmę. Tai yra paskutinis
ištisas regionas, kuris buvo
pakrikštytas ir tokiu būdu
susiformavo Europa. Visa
mūsų krašto istorija patyrė
pilnatvę tiktai nuo čia", - BNS
sakė A.Bumblauskas.
Vyriausybės nutarimu
jubiliejaus minėjimo
2009-2017 metų programą
koordinuoja Kultūros
ministerija. Ji šių metų
biudžete jubiliejui numatė 1,6
mln. litų. Iš šių lėšų ketinama
bent iš išorės sutvarkyti
pagrindinius statinius - Telšių
katedros fasadus ir šventorių,
seminarijos išorę bei
buvusios Varnių katedros
kriptą, kurioje palaidoti
žemaičių vyskupai.
Telšių Šv. Antano Paduviečio
katedros šventoriaus ir
fasadų tvarkybos darbai jau
yra įpusėję. Jiems Kultūros
paveldo departamentas šiais
metais skyrė 1,5 mln. litų.
Po 1410 metų pergalės prieš
kryžiuočius Žalgirio mūšyje,
Žemaitija liko pagrindinė
Lietuvos valdovo Vytauto
Didžiojo konflikto su Ordinu
priežastis. Vakaruose sklido
kalbos, esą lietuvių ir lenkų
pergalė "netikra", nes mūšis
laimėtas pasitelkus pagonis.
Todėl 1413 metais Vytautas
su Jogaila pradėjo krikštyti
žemaičius.
1422 metais Vokiečių ordinas
galutinai atsisakė pretenzijų į
Žemaitiją ir nuo to laiko
grėsmės Lietuvai nebekėlė.